Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“
Šiandien pabandysiu jus įtikinti, kad Kerala turi būti jūsų maršrutuose ir kad tai – Indijos „Mis“, o ne koks nors užribis.
Kalbu visiškai rimtai: Kerala yra tikra Indijos „Mis“. Ir visai ne todėl, kad vardas skamba moteriškai, tiesiog čia viskas atrodo „anti-indiškai“ gerąja to žodžio prasme: daug mažesnis žmonių ir eismo intensyvumas, jokių karvių gatvėse, daug mažiau dulkių ir begalė žalumos. Nepulsiu sakyti, kad čia yra rojus, nes jo dar nesu matęs ir artimiausius 50 metų tikiuosi nematyti, bet rojus čia tikrai turėtų būti indams.
Kodėl? Priežasčių yra begalė: Kerala yra vienintelė Indijos valstija, kurioje gyvena daugiau moterų negu vyrų. Čia mažiausia korupcija šalyje ir mažiausias kūdikių mirtingumas. Čia žmonės gyvena ilgiausiai, o 2016 m. pasiektas šimtaprocentinis raštingumas – to dar nėra pavykę padaryti nė vienai Indijos valstijai. Pridėkim faktą, kad 5 iš 10 švariausių Indijos miestų randasi Keraloje ir turime visai ne indišką paveikslą.
Savaime suprantama, kad turistams Kerala įdomi visai ne dėl to. Tikra valstijos turizmo žvaigždė yra Keralos kanalai – 900 km tarpusavyje besijungiančių upių, lagūnų, kanalų ir ežeriukų labirintas – ir būtent tai daugeliui tampa pagrindine priežastimi čia atvykti. Tai tikra Indijos Venecija, tik mūrinius statinius čia pakeitė palmių giraitės ir begalinė žaluma, o itališkas gondolas – didžiulės, lėtos, gyventi pritaikytos valtys, kurios yra tarsi plaukiojantis viešbutis su asmeniniu kapitonu, virtuvės šefu ir puikius vaizdus garantuojančia terasa ant stogo.
Visai šalia jų nuolat zuja ir „mikroautobusiukai“ – daug prasčiau atrodančios, bet greičiau plaukiojančios nudriskusios valtys, garantuojančios susisiekimą vietos žmonėms, o kartu ir kaimų gyvenimą pamatyti norintiems turistams.
Jeigu atsibodo ir tai, traukite į paplūdimius, kurių Keraloje yra begalė; beje, stačių uolų apsuptas Varkalos paplūdimys man iki šiol yra vienas gražiausių. Toliau nuo Arabijos jūros pakrantės ir gilyn į valstijos vidų prasideda kalnai – Vakarų Ghatai – senesni nei Himalajai ir, beje, saugomi UNESCO.
Čia akių laukia dar vienas grožis – begalė arbatos ir prieskonių plantacijų, galimybė pamatyti laukinius dramblius, egzotiškus paukščius, Eravikulamo nacionaliniame parke reziduojančius retus kalnų ožius, o Perijaro – dar ir tigrus. Pabaigai užsukite į vieną kitą valstijos miestą – Koči arba Kovalamą – ir jūsų maršruto dėlionė tampa pilna.
Valstijos valdžia dar ne taip seniai vadino Keralą „Nuosava Dievo šalimi“. Skambūs pavadinimai dažnai užkelia lūkesčių karteles ir užprogramuoja šiokį tokį nusivylimą, tačiau jei bent kiek mėgstate žalumą, dar nematėte arbatų plantacijų ir negyvenote plaukiojančiame viešbutyje – marš į čia. Ir nesvarbu, ar Indijoje jau esate buvę, ar ne – vienintelis Indiją priminsiantis Keraloje dalykas bus šalies viza jūsų pase.
Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“
