Na, bet aš neišrankus, man tas puikiai tinka ir džiaugiuosi, jog keliauju į naują vietą, kurioje dar nesu buvęs. Tokiame vagone važiavau ~250 kilometrų.
Vėlai vakare atvykstu į Vorochtą – miestelį, iš kurio rekomenduojama pradėti kelionę link aukščiausios Ukrainos viršūnės – Hoverlos (2061 m). Traukinių stoty laužyta rusų kalba užkalbinu maždaug 50 metų amžiaus vyrą – Nikolajų ir paklausiu, kur būtų galima pasistatyti palapinę šitame miestelyje, o galiausiai paaiškėja, kad galiu eiti su juo į turistams nuomojamą namą, kuriame nakvynė kainuos 60 grivinų (~13 litų), sutinku su jo pasiūlymu ir keliaujame link namo.
Namo šeimininkė – Marija Vasilevskaja (vadinkime ją taip, nes tikslaus vardo ir pavardės neprisimenu) parodė kambarį, kuriame miegosiu, o 60 grivinų atsisakė. Buvau pamaitintas itin sočia vakariene, o ryte – pusryčiais.
Nikolajus ryte prisijungia kartu vykti užlipti į Hoverlą ir suorganizuoja autobusiuką iki pradžios vietos už 100 grivinų (~21 litas). Neskubėdami užlipame į aukščiausią Ukrainos viršūnę, pasigrožime vaizdu į Karpatų kalnus, pasiklausome žmonių, ant kalno viršūnės šūkaujančių „Slava Ukraina“ ir giedančių, tikriausiai, Ukrainos himną. Šiek tiek pasišnekame, padėkoju Nikolajui už viską ir atsisveikiname palinkėdami vienas kitam sėkmės.
Atsisveikinęs su Nikolajum judu ieškoti „Geocaching“ lobio, tačiau nesėkmingai, vėliau nusprendžiu savo kelionę pratęsti tolyn link Petros (2020 m), o nuo jos leistis žemyn į Jasynios miestelį.
Lipimas į Hoverlą buvo nesudėtingas, tačiau kartais reikėdavo prisėsti pailsėti, nes kuprinė ant pečių visgi turi šiokį tokį svorį. Į šią viršūnę kasdien lipa tiek vaikai, tiek moksleiviai, tiek suaugę ar senyvo amžiaus žmonės, tačiau dauguma užlipa ir nulipa, o keliauti iki Petros ar dar toliau pasirenka retas žmogus. Taigi, pradėjau leistis nuo Hoverlos ir po truputį judėti link Petros kalno, pakeliui sutikdamas tiek kareivių su automatais, lipančių į Hoverlą, tiek žmonių nešančių neaiškių organizacijų ar Ukrainos vėliavas, tiek avis ganantį piemenėlį ar netgi vyrą su motociklu ~1750 metrų aukštyje.
Pasiekęs Petros viršūnę sėkmingai surandu „GeoCaching“ lobiuką, užsirašau knygutėje jo viduje. Nuo Petros viršūnės iki Jasynios miestelio buvo likęs nemažas kelias, bet galvojau, jog suspėsiu. Pradėjau leistis žemyn ir judėti savo tikslo link.
Nespėjus nusileisti iki miestelio pradėjo temti, todėl nusprendžiau ieškoti vietos, kur galėčiau pasistatyti palapinę ir praleisti naktį. Iš maisto atsargų kuprinėje turėjau tik pigiausių makaronų ir neskanios užpilamos sriubos, todėl vakarienė nebuvo pati prabangiausia.
Palapinę pasistačiau ~1250 metrų aukštyje, šalia fermos, kurioje auginamos avys, arkliai, karvės ir ramiai išsimiegojau, pailsėjau, nors ir visai netoli palapinėse buvo įsikūrusios kelios kompanijos. Iki nakvynės vietos per dieną nuėjau 19,85 kilometrų (maršrutą, trukmę ir kitas detales galite pamatyti mano endomondo profilyje), akis pamaitinau nerealiais vaizdais, o skrandį kelis kartus makaronais su užpilama sriuba. Kitą dieną iki miestelio buvo likę 6,5 kilometrų, todėl atsikėlęs tą atstumą nesunkiai įveikiau.
Kitoje #avantiura2014 dalyje skaitykite apie tai, kaip aš susitranzavau arklio tempiamą vežimą, patekau į avariją vežamas tiuninguoto žigulio, pamačiau gatve einantį Dartą Veiderį ir kitus nuotykius. 2 dienų išlaidos – ~30Lt (transportas ir maistas). Viso 5 dienų kelionėje išlaidos – ~57.8 Lt.
Juozapas kelionės įspūdžiais dalijasi savo tinklaraštyje juozapas.lt ir #avantiura2014.
