Atranda kelto privalumus
Keleivių ir krovinių pervežimą keltais Baltijos jūra siūlanti tarptautinių keltų linijų ir mini kruizų kompanija „DFDS Seaways“ iš Lietuvos keltis kviečia dviem kryptimis – į Vokietijos Kylį ir Švedijos Karlshamną. Baltijos jūra iš Klaipėdos uosto kursuoja keturi keltai – „Optima Seaways“ ir trimis seserimis vadinami „Athena Seaways“, „Victoria Seaways“ ir „Regina Seaways“.
„Išgirdę žodį „keltas“ žmonės neretai įsivaizduoja tokį, kuris kelia, pavyzdžiui, iš Klaipėdos į Smiltynę, tačiau jūrinis keltas – visai kas kita. Dažnas galvoja ir tai, kad tokie keltai pritaikyti tik kroviniams pervežti, tačiau klysta ir čia. Jūrinis keltas pritaikytas ir saugiam krovinių gabenimui, ir komfortabiliam keleivių pervežimui“, – apie keltų funkciją kalbėjo „Athena Seaways“ kelte komercijos vadovo pavaduotoju dirbantis Eugenijus Serapinas.
Pasak devynerius metus laive dirbančio įgulos nario, kelto publika iš tiesų keičiasi – žmonės jau supranta, kad keltas – puikus būdas pasiekti vieną ar kitą tašką pailsėjus, pasimėgavus jūrine aplinka. „Ilgą laiką didžioji dalis kelto keleivių buvo krovininių mašinų vairuotojai. Jiems keltas yra geriausias būdas gabenti krovinius: palieka automobilius krovininiame denyje, o patys laive ir pailsi, ir pavalgo. Vėliau pradėjo daugėti iš Skandinavijos namo, o po to vėl atgal, plaukiančių emigrantų. O štai dabar kelto privalumus atranda ir Daniją, Švediją ar Vokietiją aplankyti sugalvoję keliautojai, šeimos“, – besikeičiančią kelto publiką apibūdino E.Serapinas.
Privalumas – automobilis
Atostogauti į gimtinę grįžtantys lietuviai keliavimą jūra įvardijo geriausiu būdu pasiekti namus. „Parvykstame namo atostogų, Lietuvoje ketiname praleisti mėnesį, taigi ir daiktų reikia daugiau, ir mašinos.
Vienintelis būdas grįžti su nuosavu automobiliu – keltas, man tai yra didžiausias privalumas. Išsilaipini, sėdi ir važiuoji. Taip pat labai svarbu ir nelimituojamas bagažo kiekis. Susidedi į mašiną viską, ko tik gali prireikti. Lėktuvu tai būtų neįmanoma“, – jūrinio keliavimo patirtimi dalijosi iš Šiaulių kilęs Tomas. Pašnekovas pabrėžė, kad keliauti keltu skatina galimybė išvengti didžiulių išlaidų degalams bei tausoti automobilį.
Vienintelis būdas grįžti su nuosavu automobiliu – keltas, man tai yra didžiausias privalumas.
Keltų bilietų kainos vienam keleiviui svyruoja nuo 40 Eur (rudenį – nuo 18 Eur) sėdimoje vietoje iki 375 Eur (rudenį – iki 270 Eur) dvivietėje Commodore tipo kajutėje. Kainų svyravimai priklauso nuo sezonų ir nuo likusių laisvų vietų skaičiaus – kuo mažiau jų lieka, tuo labiau bilietai brangsta. Kainomis galima pasidomėti internete (čia). Nuo metų laiko ir keleivių srautų priklauso ir lengvojo automobilio kėlimo bilietai: vieno automobilio pervežimo kaina svyruoja nuo 64 iki 115 Eur.
Sotūs ir laimingi
Iš Švedijos grįžtanti keturių klaipėdiečių kompanija tikino kelionę keltu pasirinkę todėl, kad atostogaujant jiems itin svarbu išsimiegoti ir sočiai pavalgyti, o tai padaryti įmanoma tik laive. „Kajutėse yra patogios lovos, gali ištiesti kojas ir išsimiegoti, tokio komforto negali sau leisti nei automobilyje, nei lėktuve. Galiausiai, kajutėse yra ir dušas, kas, mano galva, irgi labai svarbu“, – teigė Dalia.
Keliaujantys bičiuliai atkreipė dėmesį į tai, kad kelte yra net keli restoranai, taigi maisto pasirinkimas tikrai didelis. Švediško stalo pusryčius ir vakarienę keleiviai gali užsisakyti kartu su kelto bilietu, perkant internetu maitinimą galima įsigyti iki 15 proc. pigiau. Neužsisakiusiems iš anksto pusryčiai kelto savitarnos restorane kainuoja 7,5 Eur, o vakarienė – 15 Eur. Vaikams iki trejų metų švediško stalo restorane maitinimas yra nemokamas.
Norintys paragauti užsakomųjų patiekalų iš meniu laukiami kelte esančiame „Mare Balticum“ restorane. Tai – puiki vieta ne tik paskanauti gardžių valgių, bet ir praleisti vakarą prie taurės vyno su lietuviškų sūrių užkandžiais. Pasimėgauti kokteiliu ar kitu mėgstamu gėrimu siūlo net du kelto barai – „Kapitono“ ir „Road Kings“. Leisdami laiką juose keleiviai pro langą gali grožėtis atvira jūra, bendrauti su artimaisiais ar tiesiog žiūrėti televizorių, kuris, beje, veikia visą naktį.
Pritaikyta šeimyniniam poilsiui
Keliavimą jūra itin dažnai renkasi į Skandinaviją atostogų išsiruošusios šeimos. „Atostogas su vaikais suplanavusiai šeimai svarbiausia, kad kuo mažiau pavargtų mažiausieji kelionės dalyviai. Nenustygstantiems vietoje vaikams labai sunku net kelias valandas išsėdėti lėktuvo kėdėje. Keltas yra kur kas patrauklesnis būdas keliauti su vaikais, jame yra labai daug erdvės, vaikai gali pasivaikščioti, pažaisti vaikų kambaryje ir kelionė jiems neprailgsta“, – kalbėjo su mažamečiu berniuku keliaujanti šeima.
Iš Norvegijos į Gargždus atostogų su vaikais grįžtanti šeima teigė, kad nelimituotas bagažas kelte vienas iš svarbiausių privalumų keliaujantiems su atžalomis. „Patys jau kaip nors, bet vaikui reikia paimti rūbų įvairiems atvejams. Niekada nežinai, koks oras laukia Lietuvoje (juokiasi), taigi turi apgalvoti visus variantus. Planuodami keltis keltu su mašina galime į ją sudėti kone pusę rūbų spintos, mums tai labai svarbu“, – tikino Laima.
Šeimos džiaugėsi ir tuo, kad keliaujančioms šeimoms keltų linijos teikia įvairių nuolaidų. Vieta kelte be atskiro gulto vaikui iki trejų metų yra nemokama, o šeimoms, keliaujančioms su vaikais iki 15 metų, taikoma 20 proc. nuolaida.
Kelionė su augintiniu
Mėnesiui į Švediją išvykstanti pora didžiausią jūrinio keliavimo pliusą įvardijo ne galimybę pasiimti nuosavą automobilį, o šunį. „Šuo yra mūsų šeimos dalis, mums iš tiesų sunku jį palikti vieną visą mėnesį. Ne tik todėl, kad nelengva rasti, kas jį prižiūrėtų, bet ir todėl, kad norime keliauti kartu su juo. Keliantis keltu yra galimybė pasiimti ir augintinį, tuo mes naudojamės jau ne pirmą kartą“, – kalbėjo vyras.
Naminio augintinio šuns, katės ar kito gyvūno kelto bilieto kaina yra fiksuota ir nesikeičia ištisus metus – 40 Eur į vieną pusę.
Galimybe keliauti su šuniu džiaugėsi ir emigrantų pora, pargrįžtanti namo su šuniu. „Dirbame Danijoje jau ne vienerius metus. Iš pradžių bandėme atgal vykti mašina, bet ir kelias ilgas, ir nepatogu. Dabar jau keleri metai keliamės keltu, labai džiugu, kad galime kartu pasiimti ir šunį“, – džiaugėsi Laimonas.
Laivo komercijos vadovo pavaduotojas teigė, kad žmonės iš tiesų neretai pasiryžta keliauti su gyvūnais. „Yra viena moteris, kuri jau ne vienerius metus keliasi su balandžiu. Aišku, paukštis visą laiką būna kajutėje, bet moteriai svarbu keliauti su juo. Su šunimis kiek lengviau, laive turime atskirą vietą, kur galima juos išvesti, viskas tam pritaikyta. Yra ir specialiai keliaujantiems su gyvūnais pritaikytos kajutės, ten nėra kiliminės dangos, o po kelionės jos yra kruopščiai valomos“, – pasakojo E.Serapinas.
Saugumas – svarbiausia
„Kelionės saugumas mums, įgulai, yra pats svarbiausias uždavinys“, – tikino E.Serapinas. Komercijos vadovo pavaduotojas teigė, kad prieš kiekvieną išvykimą įgula patikrina visą įrangą, pildomas žurnalas, kuriame matyti, kas ir ką tikrino. „Nuolat vykdome saugumo pratybas, kiekvieną kartą imituojame vis kitą situaciją. Visa įgula reaguoja į signalą, veikiame taip, kaip veiktume nelaimės atveju. Tam, kad komanda nepamirštų svarbiausių dalykų, tokia procedūra vyksta kiekvieną savaitę“, – dėstė laivo įgulos narys.
E.Serapinas teigė, kad itin atidžiai rūpinamasi ne tik sklandžia kelto kelione, bet ir keleivių sveikata. „Kiekvienoje įguloje yra žmonių, galinčių suteikti pagalbą negaluojančiam. Tai – kapitono padėjėjai, dažnai ir vienas iš virtuvės darbuotojų. Kelte turime iš tikrųjų nemažai medikamentų, taigi daugeliu atveju esame pajėgūs susitvarkyti patys“, – tikino komercijos vadovo pavaduotojas.
Jo teigimu, būta ir kelių rimtesnių atvejų, kai keleiviui prireikė profesionalių medikų pagalbos. Tada, anot E.Serapino, aišku, žmogaus sveikata nerizikuojama ir kviečiamas sraigtasparnis, kuris nugabena jį į ligoninę. Vis dėlto, tokie atvejai, pasak komercijos vadovo pavaduotojo, labai reti, dažniausiai įgula sklandžiai susitvarko pati.
