„Noriu oficialiai patikinti ir paskelbti – Jūros šventė tikrai įvyks“, – juokavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Ši šventė, pirmą kartą surengta prieš 85-erius metus, šiemet vyks jau 60-ąjį kartą. Pirmoji Jūros šventė vyko dar 1934-iais, simboliška, jog tuomet joje sulaukta prezidento vizito, o miestą užgulė dar neregėta svečių jūra. Skaičiuojama, jog anuomet fiestoje apsilankė apie 60 000 žmonių, trūko vietų viešbučiuose.
„Tą skaičių šiandien galima būtų dauginti iš dešimties“, – apie marias svečių, plūstančių į kasmetinę miesto šventę sakė meras, pranešdamas, jog joje svečiuosis prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas dalyvaus į jūrą išėjusių ir negrįžusių jūrininkų pagerbimo ceremonijoje ir nuleis simbolinį vainiką. Į jūrą G.Nausėda plauks Karinių jūrų pajėgu laivu „Aukštaitis“.
Pasak įstaigos „Klaipėdos šventės“ projektų vadovės Dalios Grikšaitės, neišplauksiantys į ceremoniją jūroje turės galimybę stebėti jautrią, unikalią ceremoniją tiesioginių transliacijų metu.
Šiemet šventėje prie Karinių jūrų pajėgų laivų, plukdysiančių nuleisti vainikų svečius, prisijungs ir Karinės oro pajėgos. Sraigtasparnis garbingai ant Baltijos bangų nuleis vainiką ir pagerbs jūrininkus bei kolegas, negrįžusius iš jūros.
Pasak Karinių jūrų pajėgų komandoro leitenanto Ramūno Kažersko, kasmet prie Jūros šventės skambiais garsais prisideda pajėgų orkestras. Šiemet sumanyta, jog eisenoje, kuri nusidrieks miesto gatvėmis, keliaus ir Karinių jūrų pajėgų vadovybė.
Skaičiuojama, jog eisena šiemet turėtų pranokti ir pernykštę, kuomet miesto gatvėmis žygiavo apie 7000 dalyvių. Dalyvauti šventinėje eisenoje jau užsiregistravo apie 50 uosto, visuomeninių ir kitų įmonių bei organizacijų.
Atplauks burlaiviai
Jubiliejinę Jūros šventę šiemet papuoš maždaug dešimties laivų burės. Klaipėda, kartu su dar aštuoniais aplink Baltiją įsikūrusiais uostais yra projekto „Baltic Sail“ partneriai. Visi miestai kviečia į svečius Jūros šventės metu. Uostamiestį per šventę aplankys Kaliningrado, Vokietijos burlaiviai. Įdomus faktas, jog pastarosios šalies burlaivis „Santa Barbara Anna“ iki šiol priklauso airių šeimai žinomai muzikos pasaulyje „Kelly Family“. Net keturi burlaiviai – „Baltic Beauty“, „Bonawentura“, „Bryza H“ ir „Antica“ – atplauks iš kaimyninės Lenkijos.
Neabejojama, jog didžiausia ir egzotiškiausia žvaigžde taps burlaivis iš tolimosios Kolumbijos. Šeštadienį, 10-15 val. jis bus atviras visiems norintiems jį aplankyti. Šis burlaivis Baltijos jūroje lankysis pirmą kartą. Jų įgula ketina dalyvauti ir miesto šventinėje eisenoje.
Trykš fontanai
Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys klausydamas jūrinių renginių gausos teigė jaučiantis pasididžiavimą, jog pastaraisiais metais Jūros šventė įsitvirtino kaip neatsiejama miesto dalis, formuojanti identitetą.
„Aukščiausių šalies vadovų dalyvavimas, programos dalių pakėlimas į aukštesnį kokybės lygį džiugina mus, organizatorius, ant kurių pečių kaskart nukrenta klausimas „O kas naujo?“. Kai yra tiek daug stabilių dalykų, tai leidžia džiaugtis“, – sakė R.Žiubrys, vadindamas šventės organizatorius „chuliganais“, mat kaskart sumano kažką naujo, netikėto, stebinančio.
„Ieškome būdų, kaip nustebinti, atrasti naujas vietas, ne vieną kartą esame darę nedideles invazijas į lokacijas, kurias žmonės pamato naujom spalvom. Viena tokių – Jono kalnelis, kur suskambo šokantys fontanai, bet įvertinę aplinkybes kad objektas nėra baigtas ir ne visai saugu žmonėms būtų, nusprendėme, kad fontanai ten negrįš“, – sakė R.Žiubrys, nustebinęs, jog šiemet fontanai šoks visai kitoje vietoje ir sujungs stichijas – žemę, orą, vandenį. Fontanai prie Neringos skulptūros ties senuoju turgumi bus įjungiami nuo 22.30 val. kas pusvalandį iki pat pirmos valandos nakties.
Jūros šventės metu tradiciškai vyks ir daugiau jūrinių renginių – uždaras Jūrininkų vakaras, kurio itin laukia jūrinė bendruomenė. Uosto direkcijos rengiamos drakonų valčių varžybos, visą aibę renginių organizuoja Jūrų muziejus, juos dedikuojantis R.Adomavičiui – tragedijos Kuršių mariose ištiktam kurėno kapitonui.
Istorinių laivų paradas
Visas Romaldo Adomavičiaus gyvenimas buvo paskirtas Lietuvos laivybos ir Klaipėdos istorijos tyrimams. Jau be jo liepos 23 dieną 17 val. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, Gerlacho palėpėje, bus pristatyta naujausia Romaldo Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo knyga – Lietuvos jūrininkų žinynas „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“.
Į Dangę įplauks ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Jis šiemet į Jūros šventę atplauks jau 8-ąjį kartą. Planuojama, jog penktadienį, 20 val., pakilus Pilies tiltui į Dangę suplauks 15-os istorinių laivų flotilė. Iki sekmadienio ryto laivai bus prišvartuoti tarp Biržos ir Pilies tiltų. Tai bus gyva istorinė ekspozicija, skleidžianti žinią apie šio krašto laivybos tradicijas, žvejiškus papročius. „Dangės flotilė“ iš miesto išplauks sekmadienį 9 val. – tam vėl bus keliamas Pilies tiltas.
Jūrų muziejaus kolektyvas Jūros šventėje pristatys 2 parodas: pirmoji primins ilgamečio muziejaus vadovo Aloyzo Každailio veiklos epochą (atidarymas liepos 24 d., 16 val. I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje), antroji – „Jūrinio paveldo ženklai. Laivų statyba“ nuo liepos 26-osios bus eksponuojama aikštėje, prie burlaivio „Meridianas“.
Šiemetinės jūros pagerbtuvės uostamiestyje kupinos renginių, dedikuotų šiai gamtos duotybei. Tai – jūrai ir jos žmonėms skirtos parodos, knygų pristatymai, susitikimai su jūrinės kultūros tyrinėtojais bei jūrų verslo atstovais, pažintis su jūriniu krašto paveldu, kūrybinės inspiracijos marinistine tema.
