Kriauklės formos įkvėpė Botičelį sukurti Veneros gimimą, medikus – atrasti unikalius nuskausminamuosius, Leonardą Da Vinčį – sukonstruoti sraigtinius laiptus. Ši paroda skirta tiems, ką vilioja nepasakomai įvairus ir paslaptingas kriauklių pasaulis, kas geidžia sužinoti, kada žmogus pradėjo vartoti moliuskus ne tik maistui, o jų kriaukles – buityje, o kada jis atskleidė ir įvertino jų grožį, panaudojo savo kultūroje, kaip tęsiasi žmogaus ir gamtos kūrybinis bendravimas.
„Pridėkime kriauklę prie ausies ir išgirsime jūros ošimą, – sako muziejaus jūrų moliuskų kriauklių rinkinio tyrinėtojas biologas dr. Algirdas Stankevičius. – Jis primins senuosius egiptiečius, lyginusius papirusą didele kaurės kriaukle, nukels į tolimas Samos salas, kur iš dvigeldžių moliuskų geldelių su dantytais kraštais buvo gaminami pjūklai, arba pas Amerikos indėnus, mėgusius rūbus siuvinėti vampumais – perlamutriniais jūrinių kriauklių skritulėliais. Kriauklės paseks istoriją apie Egipto karalienės gražiosios Kleopatros prabangą, kai jos laivas su iškeltomis burėmis, nudažytomis garsiaisiais purpuro dažais, išgaunamais iš moliuskų, skubėjo Akcijaus mūšyje į pagalbą Antonijui. Neapeis moliuskų istorijos įžymaus audeklo, išausto iš pinų kriauklių bisuso siūlų. Ovidijaus išgarsintas „jūros šilkas“, buvo toks plonas ir lengvas, kad moteriškų pirštinaičių pora nesunkiai tilpdavo graikiško riešuto kevale...“'
Šį mėnesį dienos šviesą išvydo ir dr. Algirdo Stankevičiaus knyga „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla. Kriauklės“. Joje mokslininkas rašo, kad kriauklių rinkimas prasidėjo dar pirmykščiais laikais. Bet tuo metu tai buvo maisto objektas. Kiek vėliau jas ėmė rinkti papuošimui ir estetiniam pasitenkinimui. Vieni pirmųjų kolekcionierių buvo karaliai, savo rūmuose turėję kriauklių kabinetus. Ispanijos karalienė turėjo vieną turtingiausių kriauklių kolekcijų. Visi jūrų keliautojai jautė garbę parvežti iš tolimų kelionių gražias kriaukles. Viena didžiausių kriauklių kolekcijų priklausė garsiajam Romos imperatoriui Kaligulai. Romėnų istorikas ir biografas Gajus Svetojus pasakoja apie Kaligulos legionų žygį kovon su anglais. Keturiasdešimtais mūsų eros metais, priėjęs La Manšo sąsiaurį, imperatorius nutarė, kad geriau kariauti su ... Neptūnu, nei su britais. Išrikiuotiems ir kovai pasiruošusiems kariams jis įsakė rinkti pakrantėse kriaukles. Į Romą imperatorius grįžo su dideliais kriauklių rinkiniais ir pavadino juos „nukariauto vandenyno duokle“.
Lietuvos jūrų muziejus garsėja viena didžiausių Europoje ekspozicine kriauklių kolekcija. Pirmoji kriauklių ekspozicija atidaryta 1971 metais nedideliame namelyje, Klaipėdos centre. Tai buvo kelios dešimtys kriauklių iš kolekcionieriaus ir jūrų locmano Felikso Rimkevičiaus kolekcijos. Vėliau kolekcijos papildymai vyko organizuojant ekspedicijas į įvairias pasaulio vietas. 1975 metais į pirmąją ekspediciją leidosi jūrų muziejaus direktorius Aloyzas Každailis su savo kolega Eugenijumi Buivydu. Su žvejybiniais laivais jie ieškojo kriauklių ties vakarų Afrikos krantais. Vėliau buvo surengtos ekspedicijos ir į kitas pasaulio jūras. Kolekcija taip pat pasipildė ir iš įsigytų privačių kolekcijų. Ypač vertingos buvo Klaipėdos jūrų uosto locmano Felikso Rimkevičiaus ir gydytojo klaipėdiečio Henriko Danilos kolekcijos.
Šiandien Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniuose per 23 000 egzempliorių iš
įvairių pasaulio vietų, visų vandenynų, daugumos jūrų. Didelių ir mažų, nepaprastai gražių ir nekrentančių į akis, pilkokų kriauklių. Jūrų muziejaus kriauklių kolekcijoje daug retų, endeminių rūšių. Tai kriauklės, kuriomis didžiuojasi geriausi pasaulio muziejai.
Nedidelę dalį muziejaus kriauklių kolekcijos galima pamatyti ir Vilniuje „Gobis/Lauko ekspo" ekspozicijoje Gedimino pr. 13 – eksponuojama Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Kelionė kriauklės labirintu“
Rekomenduojama keltis į renginį 18 val. pėsčiųjų keltu iš Senosios perkėlos. Renginys bus verčiamas į gestų kalbą.
