Ką po remonto siūlo pamatyti Lietuvos jūrų muziejus, galite paskaityti čia: Lankytojams po rekonstrukcijos atveriamas Jūrų muziejus.
O mes šįkart pasidairėme ir po lankytojams jau atviras, ir po dar tvarkomas erdves ir pateikiame labai subjektyvius savo įspūdžius. Šįkart mūsų gidais tapo ypatingi žmonės: Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, muziejaus viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė, naują ekspoziciją apie jūrų katastrofas ir Lietuvą aprodė jos rengėjas istorikas Dainius Elertas.
Fortas kaip tvirtovės dalis
Pastarąjį kartą Lietuvos jūrų muziejuje buvau senokai. Jau gerai ir neatsimenu kada, tačiau praėjo gal ketveri, gal penkeri metai. Tad buvo smalsu – kas gi čia pasikeitė ir kaip viskas atrodo dabar. Iš karto prisipažinsiu: buvo įdomu lyg lankantis pirmą kartą.
Kodėl? Nes čia yra, ką veikti. Vienam, su šeima, su vaikais. Dar tik susiruošus peržengti į muziejų vedantį tiltą virš gynybinio kanalo rausvomis plunksnomis akį patraukia pelikanai. Kanalai išvalyti, o didingi paukščiai jau bręsta, tad ir plunksnos darosi vis labiau rožinės.
Peržengus tiltą, ten, kur anksčiau galima buvo įsigyti suvenyrų, dabar įrengta nauja ekspozicija, pasakojanti paties Nerijos forto istoriją – fortas pristatomas kaip sudėtinė Klaipėdos jūrų tvirtovės dalis. Jei į salę įžengsite prietemoje ar dar neapsipratę su kiek kitokia šviesa nei lauke, nenustebkite – čia su jumis pasisveikins paslaptingas karys.
„Labai įdomu ir tai, kad mes su jumis esame jauniausioje Lietuvos vietoje. Kopgalis, šitas iškyšulys, susiformavo tik tada, kai pradėjo formuotis uostas, kai buvo pastatytas molas, nes pavasarį Nemunas patvindavo ir nešmenys nunešdavo šitą smėlį. O iš kitos pusės – kai buvo apželdintos kopos – žieminės audros irgi nebenuplaudavo. Jeigu žmogus neįsikištų, gal ir nebūtų šitos vietos“, – įdomybę apie vietą papasakojo N.Puteikienė.
Ši vieta išskirtinė ir tuo, kad tai fortifikacijos įrenginys, bet iš jo niekada nebuvo iššautas nė vienas šūvis, išskyrus Antrojo pasaulinio karo metus, kai fortu naudojosi vokiečių kariai.
Ekspoziciją, kurioje šalia eksponatų yra ir tekstinis pasakojimas, papildo vaizdai ekrane – jame pasakojama visa forto istorija.
Po pylimu esanti erdvė – raudonų plytų. Dauguma jų autentiškos, XIX amžiaus. Kai kuriose plytose nesunku įžvelgti įspaudus „Janiškės“, kaip nuorodą, kur jos pagamintos – Joniškėse, šalia Klaipėdos.
Lyg skraidanti lėkštė
Toliau – neatpažįstamai pasikeitęs centrinis forto pastatas. Įspūdis toks, lyg prieš akis būtų nusileidusi skraidanti lėkštė. Tiesa, kol kas ją galima tik apeiti ir „pabendrauti“ su atnaujintuose lauko baseinuose įsikūrusiais pingvinais, „besišypsančiais“ ruoniais, Šiaurės jūrų liūtais. Dar viena naujovė – lauko baseine plaukiojantys eršketai. Įspūdingas žuvis lankytojai buvo įpratę matyti vidaus akvariume.
Sudėtingiausias procesas yra vandens brandinimas, paruošimas gyvūnams, nes tikrai negalima taip – prileidai vandens ir jau žuvys plaukioja. Tada galėtų nebent aukštyn pilvais, – sakė O.Žalienė.
Pastarųjų rekonstrukcija kol kas nebaigta, darbai vyks iki rugsėjo. Tačiau mes akies krašteliu žvilgtelėjome (ir leidžiame tai padaryti jums), kaip vyksta darbai. Ir kur vadinamuoju karantino laikotarpiu gyvena įspūdingiausių spalvų ir formų žuvelės. Net akys raibsta.
Visos jos jau rugsėjį turėtų plaukioti baigtuose atnaujinti akvariumuose. Pasivaikščioti bus galima ne tik šalia jų, bet ir po jomis – įrengiamas tunelis po akvariumu. „Sudėtingiausias procesas yra vandens brandinimas, paruošimas gyvūnams, nes tikrai negalima taip – prileidai vandens ir jau žuvys plaukioja. Tada galėtų nebent aukštyn pilvais. Mažiausiai porą mėnesių reikia brandinti vandenį“, – paaiškina Jūrų muziejaus direktorė O.Žalienė.
O kol to nėra, dairomės toliau. „Muziejus dažnai įsivaizduojamas tik kaip gyvūnų muziejus. Norėjome išryškinti kitas vertes, istorines vertes, papasakoti istoriją. Atvykęs lankytojas gauna čia keleriopą naudą: džiaugiasi akis, matydama patį statinį, tai puiki vieta praleisti laiką. Vaikams yra pramogų – delfinų, kaliforninių liūtų pasirodymai. Bet kartu turime ir kitokios veiklos“, – pasakojo N.Puteikienė.
Apie katastrofas – per potyrius
Šiek tiek atnaujintos ir senosios ekspozicijos salės, tačiau labiausiai traukia naujoji, pavadinta „Jūrų katastrofos ir Lietuva“. Vos įžengus į salę tenka pirmasis išbandymas: per 15 sekundžių apsivilkti gelbėjimosi liemenę, išsiuntus SOS signalą, nes kitaip nuskęsi. Prisipažinsiu – greičiausia nuskęsčiau, nes nespėjau.
Ekspozicija, pasakoja D.Elertas, siekta pristatyti grėsmes, kylančias iš jūros, tačiau tai padaryti taip, kad paveiktų lankytojo emocijas. Pagrindine ekspozicijos ašimi tapo įspūdingas ir vienas didžiausių muziejaus eksponatų – XX amžiaus pradžios vežimas nuleisti valtims iš Melnragės laivų gelbėjimo stoties. Įstūmus vežimą galu į jūrą valtis būdavo nuleidžiama į vandenį.
Toliau artimiausiu metu atsiras simuliatorius, kuriame sups taip, kaip supa per audrą laive. Turėtų būti išskirtinis potyris. Gal net ne visada vien malonus.
Šioje ekspozicijoje dėmesio skirta ir nuskendusiems garsiems laivams, tarkim, „Titanikui“, juo plaukusiems lietuviams. Dar išbandyti savo žinias galima renkantis, ką pasiimsite į kelionę per audrą. Tarkim, ar būdamas valtyje norėsite išsaugoti irklus? Jeigu taip, be reikalo – jų jums neprireiks, kur kas svarbiau maistas ir šilta antklodė. Kitaip tikrai nuskęsite.
Šioje ekspozicijoje yra ir daugiau interaktyvių pramogų, tarkim, galite išbandyti save gelbėtojų komandos viršininko kailyje.
Delfinai visada žavi
Įprastų pramogų netrūksta delfinariume. Delfinų pasirodymai sutraukia žiūrovus, čia plojimų ir juoko niekada netrūksta. Kaip ir kaliforniniai jūrų ruoniai, pasirodantys lauke, mėgstami ir mažų, ir didelių lankytojų.
Muziejus turi ir labai simpatišką lauko terasą, kur galima išgerti kavos ar arbatos, besigrožint jūrų uosto vaizdais arba žaluma iš kitos pusės. Į tą pusę žvelgdami muziejaus darbuotojai jau svajoja apie naujus projektus. Štai buvusiame Žuvininkystės tyrimų laboratorijos elektrožūklės bandymų baseine muziejus ketina atidaryti ruoniarūmą – Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitavimo stotį, kur gydys gyvūnus ir paukščius.
Lietuvos jūrų muziejus atnaujintas įgyvendinus projektą „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“. Darbus finansavo 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programa „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Bendra projekto verte – 836 tūkst. eurų, muziejus indėlis savo lėšomis – 296,9 tūkst. eurų.
