Jūrų muziejus Baltijai grąžino dešimt ruoniukų

Smiltynėje ties pietiniu molu Lietuvos jūrų muziejus atgal į gimtąją Baltiją paleido 10 ruoniukų. Jie ankstyvą pavasarį buvo atgabenti į muziejų iš jūros pakrantės nusilpę, laukinių gyvūnų sužaloti. Iš viso šiemet muziejus priglaudė rekordinį skaičių – net 14 tokių pamestinukų. Keturi iš jų dar nespėjo sutvirtėti, užsiauginti pakankamo riebalų sluoksnio, todėl į jūrą bus paleisti tik pavasarį. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta 2015 metais – dešimties.
Į laisvę paleisti ruoniukai.
Į laisvę paleisti ruoniukai. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

„Visų jų būklė buvo sunki, – sako skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas. – Visi jie svėrė ne daugiau 13 kg, o tai rodo, kad jie jau buvo pasmerkti mirčiai, nes gimsta sverdami keliais kilogramais daugiau“.

Pasak Arūno Grušo, kadangi žiema buvo trumpa ir šalta, ruoniukų gausa mūsų pakrantėje nebuvo netikėta.

„Visi jie iš Rygos įlankos, – sako biologas. – Įlanka užšalo, susidarė ledas, ant kurio paprastai ir vaikuojasi ruonės. Tačiau ledas buvo plonas ir per greit, nespėjus ruoniukams ūgtelėti, ištirpo ir jie kaip obuoliukai sukrito į jūrą, o vyraujantys vėjai atnešė iki mūsų krantų“.

Vienas ruonių jauniklis buvo sužalotas itin smarkiai: jo nugara buvo visa nusėta pūlingomis žaizdomis. Jam teko patirti ne vieną procedūrą, dabar gyvūnėlis yra visiškai sveikas, bet dar liko žiemoti muziejuje.

Tradiciškai ruoniukai vardus įgydavo pagal radimvietę. Tačiau jų gausa šiemet sulaužė šią taisyklę: ruoniukas sužalota nugara gavo Pūlinio vardą, kitiems Arūnas Grušas išradingai pritaikė žemaičių tarmės ir jūrinius vardus: Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas) Bujus, Lotas.

Paleisti ruoniukai pažymėti specialiais žymekliais, du – su specialiais iki pat pavasario veiksiančiais siųstuvais, kurie rodys jų judėjimo kelią. Ankstesniais metais paleisti ruoniukai neužsibūdavo Lietuvos pakrantėje – patraukdavo link ten, kur didesni gentainių būriai: Lenkijos ar Estijos Saremos salos.

Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Arūnas Grušas gali papasakoti daugiau nei šešiasdešimties išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 28 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji gydymui ir priežiūrai skiria apie 7000 eurų, o šiemet padvigubino sumą. Pernai pasiektas dar vienas labai svarbus susitarimas: Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ numatė 1,4 mln. eurų Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Centras turėtų atsirasti šalia muziejaus, kopose, jau kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos