Lietuvos kaimų bendruomenių asociacijos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimu mažosios kultūros sostinės vėliavą nešti šįmet patikėta Šiluvos miesteliui. Oficialus „Šiluva – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2018“ atidarymas vyks sausio 20 d.
Raseinių rajono kultūros centro patalpas puoš raseiniškių fotografų Vitaliaus Judicko, Audriaus Norkaus, Sigito Gudaičio paroda „Šiluva“. Koncertuos Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, skambės griausmingi grupės „Ritmais kitaip“ būgnų garsai bei Šiluvos meno kolektyvų ir ansamblio „Inmezzo“ balsai. Galiausiai miestelį nušviečiančiais fejerverkais, prasidės mažosios kultūros sostinės renginių maratonas.
Visus 2018-uosius metus užsukę į Šiluvą neabejotinai papulsite į kurio nors sportinio ar kultūrinio renginio sūkurį: vyks Užgavėnių šventė, meninė akcija „Lietuvos valstybės metraštis. Šimtmečio ženklai“, Respublikinis dviračių lenktynių „Lietuvos plento taurė 2018“ etapas, liaudiškos muzikos kapelų šventė „Jurginės“, ekskursija po Šiluvos baziliką, solistų ir vokalinių ansamblių konkursas „Pavasario balsai – 2018“, Bažnytinių chorų sakralinės muzikos festivalis, fotografo Audriaus Norkaus ir dailininkės Gintarės Norkienės fotografijų ciklo „Šventovės“ paroda, pažintinė ekskursija „Nuo seniausio Marijos apsireiškimo Europoje iki „Rondo“ muzikos garsų“, Raseinių rajono bendruomenių kultūros festivalis, dailininkės Dalios Rapalytės, keramikės Almos Kisnieriūtės medžio drožėjo Tado Sidaravičiaus meno darbų parodos, renginių ciklas „Šiluvos devyndienis“, Šv. Martyno diena – žibintų šventė, mokinių – vaikų kūrybinių darbų konkursas „Angelo žinia“. Renginių gausą planuojama užbaigti kalėdinės miesto eglutės įžiebimu.
Organizuodama renginius orientuojuosi į jaunus, talentingus atlikėjus – jiems sunku prasimušti, tačiau koncertuodami jie tai daro labai nuoširdžiai.
Kvies sugrįžti talentingiausius atlikėjus, tautodailininkus ir menininkus
„Didžiuojamės, kad iš garsaus piligrimystės krašto kilę daug iškilių žmonių: teisės profesorius Alfonsas Vaišvila, režisierius Eimuntas Nekrošius, istorikas Gediminas Kulikauskas, Dalia Teišerskytė, Jurga Šeduikytė – nors pati to neprisimena, buvo dar labai maža, tačiau ji pirmaisiais metais augo Šiluvoje, jos tėtis Alvydas Šeduikis buvo garsus vargonininkas, Petras ir Robertas Jucevičiai (iš muzikos grupės „16 Hz“)“, – sakė Raseinių kultūros centro Šiluvoje kultūrinių renginių organizatorė Birutė Greicienė.
Šiluvoje taip pat gyvena gamtos mylėtojas, prieš kelerius metus Abukevičiaus premiją už filmą „Pavienės bitės“ gavęs Valdas Mikolaitis, tautodailininkė Inija Ambrozienė, garsinanti kraštą įstabiais sodais, išskirtiniais margučiais, riešinėmis.
„Ši tautodailininkė – viena iš nedaugelio, sodus gaminanti nuo A iki Z: pati užaugina rugius, juos nusipjauna, atsirenka tinkamus šiaudus, išsidžiovina ir rasdama laiko galiausiai prisėda juos rišti į magiškus sodus“, – atskleidžia B. Greicienė.
Birželio pradžioje Švč. M. Marijos Gimimo Bazilikoje vyks, šiuo metu Danijoje gyvenančio Ramūno Styros inicijuotas,tarptautinis muzikos projektas „Istorija be pabaigos“. Teatro mėgėjus, liepos 13 d., sukvies režisieriaus Eimunto Nekrošiaus teatro „Meno fortas“ spektaklis „Inferno – Paradiso“ pagal Dante Alighieri, kuris bus rodomas centrinėje miestelio aikštėje.
Įspūdingas reginys paliečia ir tikinčius, ir netikinčius: vakare po Šv. Mišių gimnazijos ir miestelio bendruomenė keliauja į žygį aplink gyvenvietę, nešdamiesi įvairius žibintus. Šiluvą apjuosia tikra šviesų upė.
Prie kultūros sostinės renginių kūrimo, organizavimo ir įgyvendinimo prisideda vietos kunigai bei vienuolės, Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos seniūnija, bendruomenės, mokyklos, biblioteka. Kaip sako Raseinių rajono kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Šiluvoje B. Greicienė „visi surėmėme pečius, kad Šiluvą parodytume iš gražiausios pusės“.
Kultūros lopšys – tarp dviejų maldos namų
„Tokiame miestelyje kaip Šiluva, garsiame savo šventumu, nebūtinai tik meldžiamasi. Praėjusią vasarą bazilikoje turėjome akordeono ir saksofono koncertą – ne religinės tematikos, tačiau muzikantai atliko gilesnius kūrinius ir nė vieno klausytojo nepaliko abejingo. Daugelio akyse netgi sužibo ašaros. Ypatingas skambesys bazilikoje, ta nuotaika paveikia klausytojus. Organizuodama renginius orientuojuosi į jaunus, talentingus atlikėjus – jiems sunku prasimušti, tačiau koncertuodami jie tai daro labai nuoširdžiai“, – sakė B. Greicienė.
Šiluvos gimnazija organizuoja daug metų švenčiamą Šv. Martyno dieną – Žibintų šventę, į kurią atvyksta svečias iš Vokietijos Uwe Müller. Įspūdingas reginys paliečia ir tikinčius, ir netikinčius: vakare po Šv. Mišių gimnazijos ir miestelio bendruomenė keliauja į žygį aplink gyvenvietę, nešdamiesi įvairius žibintus. Šiluvą apjuosia tikra šviesų upė, o žibintų šventė užbaigiama nakties koncertu Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje arba gimnazijoje. Šiemet šventę papuoš Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.
Šiluvos kultūros centras įsikūręs dėkingoje vietoje – tarp Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos ir Švč. M. Marijos Apsireiškimo koplyčios. Eidami iš vienų maldos namų į kitus turistai ir piligrimai iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos, gausiausiai – iš Lenkijos, išgirsta ar pamato afišas ir smalsaudami užeina apžiūrėti parodos ar paklausyti koncerto. Pastaraisiais metais praeivių dėmesį atkreipia ir kultūros namus puošianti angelo su arfa skulptūra. Per atlaidų savaitę kultūros centre kasmet apsilanko apie 2000 žmonių.
Mūsų klebonas atsiduso: „Kartais Dievas leidžia įvykti vienai blogybei, kad ji grįžtų gėriu“. Įsivaizduojate, kad apie vagystę mūsų bazilikoje buvo paskelbta net per „Interpolą“ – visas pasaulis sužinojo. Tada sulaukėme tiek piligrimų, tiek turistų
Ar yra kur visus apnakvindinti ir kur gardžiai pavalgyti? B. Greicienė patikina, kad tikrai taip.
Greta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos, įsikūręs restoranas – viešbutis „Šiluvos karūna“. Atvykstantys piligrimai, maldininkai mėgsta apsistoti Jono Pauliaus II parapijos namuose. Aplink Šiluvą yra daug kaimo turizmo sodybų: „Pakalnė“, „Fliorencija“, Rasos Šlepienės. Sodybose galima turiningai praleisti laisvalaikį ir paragauti skanių, tradicinių patiekalų.
Viena iš 5 tokių vietų Europoje
Beje, ar žinote kaip vos 700 gyventojų turintis miestelis tapo garsus ne tik Lietuvoje, tačiau ir plačiai už jos ribų?
Viduramžiais čia įsitvirtinusi protestantų bedruomenė iš katalikų kunigų atėmė žemes ir bendruomenė ėmė nykti, nebuvo kur vesti pamaldų. Kažkur pamiškėje buvo užkasta skrynia su viskuo kas liko katalikams – relikvijomis ir dokumentais.
Tačiau 1608-ais metais į šį dviejų religijų atstovų konfliktą įsikišo pati Šv. Mergelė Marija. Ji pasirodė pamiškėje gyvulius ganiusiems piemenims su kūdikiu ant rankų. Pasak legendos, Marija pasirodė ant akmens verkdama ir klausiantiems, kodėl verkia, atsakė: „Seniau čia buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“
Tik 1612-aisiais po ilgų bylinėjimųsį katalikai laimėjo teismą ir susigrąžino savo žemes.
Gandas apie Marijos pasirodymą sklido po visą Lietuvą, netrukus Vatikanas Šiluvą pripažino pirmąja oficialia Mergelės Marijos apsireiškimo vieta Europoje. Šiluva yra viena iš 5 vietovių Europoje (kitos: Fatima Portugalijoje, Lurdas Prancūzijoje, Čenstakava Lenkijoje, Sarovas Rusijoje), kur Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas katalikų bažnyčios.
O juk miestelio praeitis buvo miglota ir aprūkusi: Šiluvoje gyventojai degino medieną, o šalia savo darbo vietos pasistatydavo nuo dūmų pajuodusias lūšnas – būdas. Todėl kaimas vadinosi „Būda“. Vėliau atsirado konkuruojantis gražesnis pavadinimas „Šilai“, okupacijos metais buvo pridėta rusiška priesaga: Šiluva.
Vagystė, antrą kartą išgarsinusi Šiluvą
Šiluvą garsina ir Švenčiausios mergelės su kūdikiu paveikslas. Jis laikomas stebuklingu, gydančiu. Žmonės, kurių maldos buvo išklausytos, prie šio paveikslo palikdavo įvairius aukso ar sidabro votus – padėkos ženklus. Kai padėkos ženklų prisikaupė labai daug, kunigas juos atidavė išlydyti ir užsakė paveikslui apkaustus, auksines karūnas Marijai ir Jėzui. Tačiau 2008-aisiais, prieš pat Šiluvos miestelio jubiliejų, šios karūnos buvo pavogtos.
„Mūsų klebonas atsiduso: „Kartais Dievas leidžia įvykti vienai blogybei, kad ji grįžtų gėriu“. Įsivaizduojate, kad apie vagystę mūsų bazilikoje buvo paskelbta net per „Interpolą“ – visas pasaulis sužinojo. Tada sulaukėme tiek piligrimų, tiek turistų, kad jubiliejaus proga paveikslas jau turėjo iš naujo nulietas karūnas – tiek žmonės už išklausytas maldas, išgijimo stebuklus suaukojo aukso. Šiluva tikrai yra matoma ir žinoma – tai įpareigoja suaktyvinti ir kultūrinį gyvenimą“, – sako B. Greicienė.
Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai švenčiami jau apie 500 metų, jų metu maldininkai pėsčiomis atkeliauja į Šiluvą iš Raseinių ar Tytuvėnų.
1993-aisiais metais Šiluvoje apsilankė popiežius Jonas Paulius II-asis. Šiuo metu šiluviškiai laiko kumščius, kad popiežius Pranciškus viešėdamas Lietuvoje aplankytų šį piligrimų pamėgtą kraštą.
Daugiau apie Šiluvoje vykstančius renginius bus galima sužinoti sausio 26-28 dienomis programos „Šiluva – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2018“ pristatyme Tarptautinės turizmo ir laisvalaikio parodos ADVENTUR – 2018 renginyje sausio 27 d. „Švenčianti Lietuva“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
