Rokiškio krašto perlas – Ilzenbergo dvaras
Iš griuvėsių prikeltas 500 metų istorijos Ilzenbergo dvaras, esantis ties Lietuvos–Latvijos valstybių riba Ilzenbergo kaime (Juodupės sen.), – vienas didžiausių rajono turistinės traukos objektų.
Baigusi nykti dvarvietė naujojo šeimininko Vaido Barakausko prikelta iš griuvėsių. Atstatant dvarvietę autentiškai atkurta dvaro ir jo pastatų architektūra, už autentiškumą 2017 m. Kultūros paveldo departamentas dvarui suteikė kultūros paveldo objekto sertifikatą.
Ilzenbergui ir šiemet įteiktas svarus apdovanojimas. Gruodžio 6 d. Vilniuje Lietuvos nekilnojamojo turto objektų konkurse „Už darnią plėtrą“ Ilzenbergo dvaras pripažintas nugalėtoju nominacijoje „Geriausias visuomeninis daugiafunkcinis objektas“. Jis įvertintas už kokybiškai atkurtą architektūrą ir dvaro prikėlimą.
Tai vienintelis nekomercinis visiems atviras nekilnojamojo turto plėtotojų konkursas Lietuvoje, konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Konkurse dalyvavo 34 objektai.
Atnaujintos Šv. Mato bažnyčios istorinės durys
Rokiškio miesto centre stovinti Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – tikras neogotikos perlas, miesto pasididžiavimas, kurį kadaise pastatė ir paliko ateities kartoms Rokiškyje gyvenusios grafų Tyzenhauzų giminės atstovai.
XIX a. pabaigoje pastatytas trinaris bažnyčios ansamblis – bažnyčia, bokštas ir koplyčia – tuomet neturėjo analogų. O ir dabar pasigrožėti šventove atvyksta daugybė turistų. Šis istorinis palikimas rūpestingai puoselėjamas ir prižiūrimas.
Iki mūsų laikų išlikusios bažnyčios masyvios medinės durys su grafų herbais šiais metais buvo išvežtos į Vilnių restauruoti. Pasak Rokiškio parapijos dekano Eimanto Noviko, buvo papuvusi durų apačia, verkiant reikėjo restauruoti drožinius, kaltines dalis. Šiuos darbus atliko vilniečių įmonė „Mažoji restauracija“.
Durys restauruotos pagal Jono Pauliaus II piligriminio kelio programą, kuri numato sutvarkyti ir parengti maldininkų bei turistų lankytinas žymiausias Lietuvos sakralines vietas.
Baigiami restauruoti šventovės senieji vitražai
Rokiškio parapijos dekanas Eimantas Novikas pasidžiaugė, kad šiais metais bus baigti restauruoti senieji bažnyčios vitražai. Ketverius metus juos restauruoja Vilniaus restauracijos ir statybos trestas.
Prie jų dirbantis vitražų restauratorius Vaižgantas Černiauskas sakė, kad senuosius vitražus restauruoti sunku, bet labai įdomu. Ypač buvo nukentėję pietinės pusės vitražai, kur saulės daugiau. Tiesa, Rokiškio Šv. Mato bažnyčios vitražai prieš keturiasdešimt metų jau buvo restauruoti, dabar tai daroma antrą kartą. Lituojama iš abiejų pusių, todėl, pasak meistro, garantuotai atlaikys šimtą, o gal ir daugiau metų.
V. Černiauskas yra restauravęs daugelio Lietuvos bažnyčių vitražus, tarp jų – ir Vilniaus Šv. Onos, Šv. Jonų šventovių. Jo nuomone, Rokiškio bažnyčia – viena gražiausių, analogų jai, jos drožybai nėra. Ir XIX a. Vienoje pagaminti vitražai unikalūs stiliumi ir piešiniais, tokių meistras kitur nėra matęs. Ypač gražūs už altoriaus esantys vitražai.
Vitražais bus išpuošta Šv. Juozapo koplyčia
Idėja vitražais išpuošti Rokiškio Šv. Mato bažnyčios Šv. Juozapo koplyčią kilo JAV gyvenančiam fotomenininkui Jonui Dovydėnui, kuris ir finansuoja didžiąją šio projekto dalį. Projektą taip pat parėmė Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas, Rokiškio verslo klubas ir vietos bendruomenė.
Šv. Juozapo koplyčioje jau sudėti pirmieji vitražai – jais pasipuošė du langai pirmajame koplyčios tarpsnyje ir dvi iš šešių rozečių antrajame tarpsnyje. Iki šių metų pabaigos turėtų būti sudėti ir likę vitražai.
Vitražų stilius – klasikinis viduramžiškas: tinkliukas, rami kryžiaus gėlių ornamentika, rozetės – ryškių spalvų. Šv. Juozapo koplyčios vitražų projektą sukūrė dabar jau miręs garsus vitražistas Algirdas Dovydėnas, darbą pratęsė jo mokinė dailininkė Ieva Paltanavičiūtė. Vitražus įrenginėja tas pats vitražų meistras V. Černiauskas.
Atviras muziejus ant miestiečių namų langų
Rokiškis garsėja kaip miestas, kuriame yra langinių gatvės. Unikalios. Dėl jų turistai specialiai atvažiuoja ir žavisi tradiciniais lietuviškais ornamentais ir kitokios stilistikos vaizdais, net moderniomis abstrakcijomis, įsikūrusiomis atvirame muziejuje tiesiog ant miestiečių namų langų.
Plenerai, pradėti 2003-iaisiais, tebesitęsia. Juose dalyvauja žinomi menininkai, ne tik lietuviai, ir užsieniečiai. Dabar ištapyta daugiau nei pustrečio šimto langinių, kurios puošia miesto langus.
Pilaitė – Rokiškio miesto neoficialus simbolis
Krošinskių pilaitė, buvęs dvaro „bravoras“. Nors griūvantis ir avarinės būklės, bet vis tiek laikomas Rokiškio miesto neoficialiu simboliu. Gal nėra dailininko, kuris nebūtų tapęs pilaitės. Tai – vienas seniausių mieste išlikusių pastatų.
Rokiškiui labai reikia pagalbos, dėmesio ir lėšų, kad šitas pastatas pagaliau būtų restauruotas. Meno istorikas dr. Gintautas Žalėnas teigia, kad šis statinys gali būti vienas pirmųjų romantizmo epochos architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Neogotikos pastatai Lietuvoje pradėti statyti apie XIX a. vidurį ir aukščiausią piką pasiekia XIX a. pab. – XX a.
Devyni simboliniai žymenys
Visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas“ nariai su draugais ir pagalbininkais buvusių Rokiškio Kalvarijos kelio stočių vietose pastatė devynis simbolinius žymenis neišlikusioms Kalvarijos kelio stotims pažymėti. Įamžintinos vietos nustatytos pagal amžininkų pasakojimus ir 1914 m. Kalvarijų kelio planą.
Jis yra saugomas Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios archyve. Žymenys pagaminti iš autentiškų šios bažnyčios plytų su markiruote „W“. Istorikai mano, jog taip buvo žymimos Velniakalnyje grafų Tyzenhauzų įsteigtoje plytinėje gamintos plytos. Rokiškio Kalvarija – vienas iš Kryžiaus kelio kompleksų Lietuvoje.
