Daugpilio tvirtovė
Pirmiausiai Daugpilis galėtų sudominti fortifikacijų tyrinėtojus, keliaujančius Europos tvirtovių keliu į Daugagrivos tvirtovę šalia Rygos. Daugpilio tvirtovė, statyta XIX a., priskiriama III kategorijai, ir turėjo net kelis pavadinimus: Dinaburgo, Dvinsko ir Daugpilio. Palyginimui priminsiu, kad Kauno tvirtovė buvo I kategorijos, tačiau neturėjo citadelės, kuri yra pagrindinė autonominė įtvirtinta tvirtovės dalis, kurioje laikomi resursai, įsikūrę garnizonai, ūkiniai, administraciniai ir dvasiniai centrai.
Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi Aukštoji karo aviacijos inžinierių mokykla, todėl daugelis autentiškų pastatų yra išlikę neblogos būklės.
Pagirtina, kad vis didesnė tvirtovės dalis ima tarnauti kultūros ir istorijos sklaidos reikmėms. Latviai neseniai atrado dailininką, vieną iš ekspresionizmo pradininkų Marką Rotko, kuris 1903 m. gimė Dvinske. Apie tokį dailininką nesame nei girdėję, nei matę jo darbų, o šiandien tvirtovės arsenale įsikūrusiame Marko Rotko meno centre galime susipažinti su paveikslais, kurie atkeliauja tiesiai iš Niujorko. Šio dailininko originalus galima pamatyti tik keliose pasaulio vietose, ir viena iš jų – Daugpilis.
Šmakovkos muziejus
Įdomus Vienybės namuose įsikūręs Šmakovkos muziejus. Latvijoje naminė degtinė yra legalizuota, tačiau licencija metams yra pakankamai brangi. Parduodama ji tik specializuotose parduotuvėse, ir tik ribotas kiekis.
Pavadinimas „šmakovka“ atkeliavęs su lenkų dvarininkais, kurie Latgaloje turėjo savo dvarus ir dažnai minėdavo žodį „smakovač“. Muziejus modernus, aiškina alkoholio žalą ir jo gamybos tradicijas. Latgalių kalboje nemažai slaviškų žodžių, o jie patys juokaudami sako, kad latgalis – tai gudas, permestas per Dauguvą.
Latgalos zoosodas
Gerą humoro jausmą turi ir biologas Mihailsas Pipinšas, Latgalos zoosodo įkūrėjas. Jis sako, kuomet jaunystėje būdami studentai keliavo po Karakumų dykumą, buvo ten ir mūsų tautiečių, todėl Michailsas prisimena vieną frazę lietuviškai: „Man rodos, kad reikia paskubėti pavalgyti...“
Jaunųjų gamtininkų stotyje įkurta egzotinių tropinių gyvūnėlių ekspozicija. Stebina ne gyvūnų gausa, o tropinių augalų džiungles primenanti aplinka. Tai tikras meno kūrinys, o sumaniai čia laikomi gyventojai sudaro tarsi vienalytį organizmą: lapakarpės skruzdės neša lapus lianomis virš lankytojų galvų į skruzdėlyną, kurio netgi nesimato, o laukinės kamanės už stiklo lipdo korius, ir galima stebėti visą jų gyvenimą. Mihailsas rodo balinį vėžlį ir sako, kad Latvijoje ši „geležinė varlė“ ant išnykimo ribos, todėl jų zoosodo tikslas ne tik supažindinti jaunimą su gyvūnais, tačiau ir mokslinė tiriamoji veikla, skatinanti išsaugoti nykstančių rūšių populiaciją.
Šratų gamykla
Seniausias pramoninis kompleksas Latvijoje – tai 1886 m. įkurta Daugpilyje šratų gamykla, kuri veikia ir šiandien, gamindama produkciją medžiotojams, tiesa, labai ribotai. Išlydytas švinas buvo pilamas per kiaurasamtį iš 32 metrų aukščio bokšto į gilų šulinį su vandeniu, kur lašeliai sustingdavo į šratus. Vėliau juos išimdavo, apdirbdavo ir tuomet pakuodavo į dėžutes.
Šratų gamybos procesas pakankamai kenksmingas sveikatai, tačiau jų poreikis nesumažėjo ir šiandien. Muziejaus gidas Pavelsas su humoro doze pasakoja, kaip sovietmečiu darbuotojas Vasia slopindavo kenksmingą darbo aplinką – dažnai jį rasdavo kažkur snaudžiantį, todėl ir ekspozicijoje yra jo manekenas. Muziejaus tire galima pašaudyti iš pneumatinio šautuvo su šoviniais, pagamintais šioje įmonėje. Tačiau čia labiausiai apsidžiaugs apsilankę pramoninio turizmo mėgėjai – stalkeriai, ruferiai, digeriai ir kitokie neįprastų nuotykių mėgėjai.
Legendinis tankas privačioje kolekcijoje
„Daugavas loki“ – „Dauguvos vingiai“ gamtos parke daug pažintinių takų, kur galima susipažinti su Slutiški kaime gyvenusiais sentikiais, jų buitimi ir papročiais. Čia vedamos ekskursijos, o norintys gali paragauti sentikių kulinarinio paveldo: gulbišnykų – bulvinių kotletų, asuškų – mažų bandelių su pieno ir grietinėlės padažais. Galima pasivaišinti pietumis ir netgi paragauti kedrų riešutų šmakovkos.
Nors Daugpilyje didžioji dauguma gyventojų rusakalbiai, tačiau mieste užrašai visi tik latvių kalba. Surandame namą Teatra iela Nr. 8, kuriame 1926 – 1928 m. Lietuvos ambasadoje Konsulo atašė dirbo tarpukario lietuvių keliautojas ir žurnalistas Matas Šalčius.
Šventės dvaras iki 1920 m. priklausė Pliaterių-Zybergų giminei. Po restauracijos šie klasicistiniai rūmai paversti prabangiu viešbučiu, o svečius sutinka stilingai apsirėžiusi „grafienė“ ponia Irena Voitane. Ji lankytojus supažindina su dvaro istorija, pasakojimais nukeldama juos į romantišką XIX a. laikotarpį. Ponia Irena yra „Atminimų skrynia“ bendrijos įkūrėja.
Šalia dvaro – rūmų šeimininkų yra surinkta privati karo technikos kolekcija. Jai pastatytas atskiras paviljonas, o jame laikomas netgi garsus tankas T–34, kuris 1966 – 1970 m. buvo filmuojamas legendiniame lenkų seriale „Keturi tankistai ir šuo“. Jis pagerino visus to meto žiūrimumo rekordus, išlikęs populiariausių filmų sąraše iki šių dienų. Tiesa, tankas dažnai būna filmuojamas, todėl norint jį pamatyti, reikėtų iš anksto susisiekti su šeimininkais.
Daugpilio miesto savivaldybės turizmo plėtros ir informacijos agentūros direktorė Ilona Maksimčika sako, kad vėl atsiradus dyzelinio traukinio Vilnius – Daugpilis maršrutui, padaugėjo srautai keliautojų iš Lietuvos, kurie gali per dieną aplankyti svarbiausius Daugpilio objektus, o vakare grįžti namo. Daugpilio apskrities savivaldybės agentūros „Taka“ direktorius Rolandas Gradkovskis nepritaria vienos dienos vizitui ir tikina, kad reikėtų čia praleisti savaitgalį, nes Daugpilyje yra kur keliautojams apsistoti, o lankytinų objektų pakankamai daug.
Sutinku, geriau čia atvykti kelioms dienoms, ypač liepos 20 – 21 dienomis, kuomet Daugpilio tvirtovėje vyks populiarėjanti karo rekonstrukcija „Dinaburg – 1812“, o jos metu vykstantis festivalis sukvies gausų būrį istorijos mėgėjų iš visos Europos. Atraskite tai, kas pasiekiama ranka – pasijuskite iš naujo Kolumbu ar Magelanu, ir aplankę Daugpilį tikrai nesigailėsite.
