Taksi tarifai suderinti valstybės, veikia pagal taksometrą, tad apgavysčių čia beveik nepasitaiko. Apgauti su pravažiavimo kainomis gali nebent pačiame oro uoste šmirinėjantys taksistai, kurie nėra kontroliuojami valstybės. Bet tokius valdžia stengiasi išgaudyti.
Kadangi mums eilė prie taksi pasirodė kiek per ilga, nusprendėme informacijos kioske išsiaiškinti, ar toli yra namas, kurio mums reikia.
Besikrapštanti ausį kinė labai darkyta anglų kalba pareiškė, kad tokio nežino ir pasiūlė toliau jo ieškoti patiems. Kažin kokia kalba mes tą turėtume padaryti? Su taksistais kažką aiškintis angliškai yra beprasmiška, o juk mes tik norime sužinoti, kiek toli esame nuo tikslo. Galiausiai kiosko darbuotoja pareiškė, kad tai ne jos problemos.
Galiausiai pasiskambinome savo draugams, kurie, matyt, suprato, kad paprasčiau atvykti mus paimti, nei bandyti išaiškinti, su kuo mums bendrauti. Juolab, kad iki jų namų buvo vos dešimt minučių kelio.
Apskritai Kinijoje, išskyrus gal Honkongą, beveik viskas, ko reikia eiliniam keliautojui, yra nebrangu.
Šiaip taksi paslauga Pekine nėra brangi. Ja galima naudotis bet kada per daug netuštėjant kišenei. Tiesa, kelionė taksi iš oro uosto iki miesto centro gali užtrukti nuo pusės iki pusantros valandos priklausomai nuo paros laiko ir spūsčių keliuose.
Nusileidus Pekine padoriu paros laiku su taksi neverta prasidėti, nes iš oro uosto į miestą kursuoja modernūs ir nebrangūs traukiniai. Apskritai Kinijoje, išskyrus gal Honkongą, beveik viskas, ko reikia eiliniam keliautojui, yra nebrangu. Bent jau nebrangiau nei pas mus, todėl galima jaustis visaverčiu piliečiu.
Kita vertus, Kinijoje gana brangios yra kelionės ilgųjų distancijų traukiniais. Tačiau šis malonumas visame pasaulyje brangus, išskyrus tik galbūt Ukrainą, Iraną ir dar porą pigesnių valstybių, turinčių bent jau pusėtinus geležinkelius.
Grįžtant prie oro uosto traukinio, reikia pridurti, kad jis greitas, patogus ir nuvežantis iki pagrindinės senosios Pekino metro linijos, einančios ratu apie miesto centrą. Joje galima persėsti į jums reikalingą metro traukinį ir visa galva pasinerti į Pekino požeminio gyvenimo svaigulį.
Kur važiuoti? Tai pirmoko lygio klausimas. Žinoma, kad į vieną didžiausių aikščių pasaulyje – Tiananmenio aikštę.
Beje, dar kalbant apie Pekino metro, tai galima net sakyti, kad jis yra naujausių išmaniausių technologijų parodos vieta. Jauni pekiniečiai yra aistringi šių dalykų gerbėjai ir uolūs vartotojai. Bene kiekvieno metro keleivio rankose – moderniausi planšetiniai kompiuteriai ar išmanieji telefonai, kokių aš Lietuvoje neregėsi.
Kiek stebėjau tuos žmones, keliaudami metro, jie dažniausiai žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kai vagone netikėtai išvydau vaikiną, skaitantį knygą, gerokai nustebau. Jis atrodė tarsi atklydęs iš praėjusio amžiaus. Pagyriau jį, ir net pasirodė, kad jis tai suprato. Arba bent jau nujautė, ką noriu pasakyti.
Buvo akivaizdu, kad naujausios technologijos Kinijoje prigyja iškart. Žinoma, taip yra tik Pekine ir didžiuosiuose miestuose. Kiti Kinijos regionai ne tik, kad smarkiai atsilieka, bet, sakyčiau, gali gyventi šimtmečiu atgal. Ne tik technologijomis, bet ir patys žmonės ten kitokie. Tačiau apie juos dar papasakosiu vėliau, o kol kas kviečiu į svarbiausią miesto vietą – Tiananmenio aikštę.
Svarbiausia miesto vieta – didžiausia pasaulio aikštė
Nesuklysiu pasakydamas, kad Tiananmenio aikštė yra ne tik Pekino, bet ir visos Kinijos širdis. Jos pavadinimas tiesiogiai verčiamas taip: Dangaus ramybės vartai, vedantys į Uždraustąjį miestą.
Ši aikštė matė ir patyrė visus iškiliausių Kinijos valdovų pakilimus ir nuopuolius. Paskutinis jų buvo didysis komunistų diktatorius Mao Dzedongas, būtent kuris ir nusprendė paversti šią aikštę didžiausia pasaulio aikšte, kuri talpintų pusę milijono žmonių. Ta proga jis liepė nugriauti visus, jo manymu, trukdančius tą padaryti pastatus.
Ar įmanomą įsivaizduoti aikštę, į kurią vienu metu sueitų visi Vilniaus gyventojai? Tikriausiai nelabai. Todėl nesistebėkite, kad karštą vasaros dieną, praėjus visus patekimo į aikštę apsaugos punktus ir ją pačią, užsinori pagulėti. Bet nelabai yra kur. Dėl to ir sakau, kad venkite Pekino vasaros metu.
Po Mao Dzedongo mirties, jo pasekėjai nusprendė pranokti ir jį patį. Aikštėje pastatė Mao mauzoliejų, ten „paguldė“ nebegalintį pasipriešinti velionį, o pačią aikštę ta proga išplėtė dar labiau – padarė stačiakampe ir sutalpino 600 tūkstančių žmonių. Taigi, dabar ten telpa ne tik visas Vilnius, bet ir Elektrėnai, Trakai bei Vievis su Lentvariu ir Bezdonimis.
Iš tiesų šioje aikštėje telpa beveik visi svarbiausi Pekino istoriniai ir kultūriniai statiniai – Tiananmenio aikštę supa masyvūs ir žymūs pastatai, tokie kaip Kinijos istorijos muziejus, Kinijos revoliucijos muziejus, Čianmenio vartai, Kinijos parlamentas, Mao Dzedongo mauzoliejus ir Uždraustasis miestas. Šioje aikštėje vyko ir Tiananmenio žudynės. 1989 metų vasarą komunistinės Kinijos Liaudies Respublikos armija be ceremonijų numalšino studentų protestus – sakoma, kad per juos žuvo apie 2 tūkst. žmonių.
Į mauzoliejų – atstovėjus kilometrinę eilę
Man vienas geriausių tiek aikštės, tiek viso Pekino epizodų, ir buvo Mao Dzedongo mauzoliejaus aplankymas. Gal kai kas sakys, kad mėgautis žiūrint į „užkonservuotą“ velionį yra šioks toks iškrypimas, tačiau man buvo labai smalsu pamatyti ne tik šį Sovietų Sąjungos Leniną, bet ir pastebėti žmones laukiančius ilgoje eilėje, kad kelias sekundes galėtų pažiūrėti į dabartinės Kinijos įkūrėją – senelį Mao.
Atstovėjus pusantros valandos pavasarinės saulės atokaitoje įvyko ir mūsų susipažinimas su amžinuoju Kinijos didvyriu. Nieko ypatingo viduje nepamačiau, bet, matyt, akimirka to verta, jei milijonai šios liaudies respublikos piliečių kasdien plūsta į Pekiną pamatyti savo herojaus.
Kadangi jau turime patirties, patarsiu: jei planuosite aplankyti Mao mauzoliejų, atvykite ryte. Man ši vieta trumpai dirba. Matyt, pavargsta „senelis“ interesantus priiminėti.
Šį kartą nespėjome pasižvalgyti Uždraustajame mieste, aplankyti Didžiosios kinų sienos, zoologijos sodo, futbolo varžybų su visais nuotykiais. Apie jas – kitoje dalyje.
