Kokia situacija su vaistinėmis medžiagomis, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kas jomis laikoma, ar galima jas turėti, ar galima įsigyti užsienio valstybėse ir gabenti su savimi? Ar yra ir kokie skirtumai šias medžiagas įvežant iš ES ir kitų (trečiųjų valstybių)? Ar galima šias medžiagas siųstis ir panašūs klausimai. Tokie klausimai kyla nedažnai, o be reikalo, nes net ir „per žioplumą“ galima susidurti su pažeidimais.
Ką reikia žinoti įvežant/išvežant vaistinius preparatus iš Lietuvos/į Lietuvą
Vaistas apibrėžiamas kaip vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų – pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai, dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.
Farmacijos įstatyme detalizuojama vaistų registracijos, jų tiekimo į rinką ir kt. tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvoje, įgyvendinant tarptautinius ir ES reikalavimus visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra įtrauktos į kontroliuojamus šių medžiagų sąrašus. Šiuo metu egzistuoja keturi psichoaktyvių medžiagų sąrašai: I- ajame narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, II-ajame ir III-ajame narkotinės ir psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslais (II-ajame medžiagos iš 1961 JT konvencijos, III-ajame – tik psichotropinės medžiagos iš 1971 metų konvencijos). Nuo 2018 m gruodžio 1 dienos įsigaliojo dar vienas IV-as sąrašas, kuriame nurodomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams.
Taigi, šiandiena leidžiama medicinos tikslais vartoti apie 200 į sąrašus įtrauktų psichoaktyvių medžiagų, tarp jų yra ir tokios daugeliui gana gerai žinomos medžiagos kaip kodeinas, barbitalis, bromazepamas, ketaminas ir daugelis kitų.
Vadovaujantis 2019 metų įstatymo pakeitimais, ir I-ame sąraše esančias medžiagas leista vartoti sveikatos priežiūros tikslais tais atvejais, kai jos yra vaistinio preparato, įregistruoto teisės aktų nustatyta tvarka sudėtyje. Ar vaistinis preparatas yra registruotas Lietuvoje visuomet galima pasitikrinti Vaistų kontrolės tarnybos internetiniame puslapyje.
Visais atvejais įsigyti vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra psichoaktyvių medžiagų galima tik pagal gydytojo receptą ir šių medikamentų skyrimui, laikymui, apskaitai nustatyta pakankamai griežta tvarka. Šiek tiek skiriasi šių receptinių vaistų įvežimo ir išvežimo į/iš Lietuvos tvarka priklausomai nuo to, iš kurios/į kurią valstybę rengiamasi vykti bei kuriame iš sąrašų (II-ajame ar III-ajame) yra į vaistinio preparato sudėtį įeinanti psichoaktyvi medžiaga. Tais atvejais kai vykstama į/iš Šengeno valstybes (joms priklauso 4 ne ES valstybės: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija bei 22 ES valstybės (nepriklauso Airija, Bulgarija, Kipras, Kroatija ir Rumunija), asmuo privalo su savimi turėti sveikatos priežiūros išduotą specialią pažymą kartu su dviem kalbomis (anglų ir prancūzų) supildyta atmintine.
Pažyma turi būti patvirtinta kompetentingos institucijos antspaudu ir kompetentingos institucijos administracijos vadovo ar jo įgalioto asmens parašu. Asmuo gali vežtis medžiagų ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui. Tuomet, kai asmuo išvyksta/atvyksta į kitas valstybes – tarkim, Rusiją, Baltarusiją, JAV, Kiniją, Bulgariją ir kt. gydymo tikslais asmeniniam vartojimui vežtis vaistų, kuriuose yra II-ame sąraše įtrauktų medžiagų galima ne ilgesniam kaip 15 dienų laikotarpiui, o III-ame sąraše – ne ilgiau kaip 30-ies dienų laikotarpiui.
Šiuo atveju pakanka turėti receptų šioms medžiagoms įsigyti kopijas arba nuorašus. Tais atvejais, kai vykstama į ne Šengeno valstybes ir ketinama vežtis kontroliuojamus medikamentus, siūloma papildomai pasidomėti kokia yra konkrečioje valstybėje, į kurią ketinama vykti medikamentų įvežimo tvarka, kuri gali skirtis nuo Lietuvoje nustatyto teisinio reguliavimo. Tą galima padaryti atitinkamų valstybių atstovybėse ar ambasadose.
Asmenims iki 18 metų draudžiama parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas, todėl jų įsigijimu turi pasirūpinti tėvai ar kiti juos teisėtai globojantys asmenys.
Ar galima siųsti vaistus, kurių sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų?
Nuo 2006 metų Lietuvoje galioja (su aktualiais pakeitimais) Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ir siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms tvarka“, kur detalizuojama vaistų įvežimo, išvežimo, jų siuntimo tvarka, tačiau joje pažymima, kad ji netaikoma mūsų analizuojamu atveju, t.y. kai vaistiniuose preparatuose yra psichoaktyvių kontroliuojamų medžiagų.
Vadovaujantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimas paštu yra draudžiamas, išskyrus labai specifines išimtis – tarkim gauti šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus. Tokiu būdu legaliai siųsti iš Lietuvos arba į Lietuvą paštu vaistinius preparatus, kuriuose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų yra draudžiama ir už tai nustatyta baudžiamoji atsakomybė.
Dėl vaistų, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų įvežimo iš trečiųjų valstybių: aktuali teismų praktika
Vienoje iš bylų buvo nustatyta, kad asmuo Rusijoje įsigijo 200 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 0,35 gr. psichotropinės medžiagos (daugiau nei 0,3 g laikoma labai dideliu kiekiu) – fenazepamo, įtrauktos į III-jį kontroliuojamų medžiagų sąrašą ir automobiliu mėgino įvežti į Lietuvą, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Rusijoje asmuo vaistus įgijo vaistinėje pagal receptą, nepažeisdamas Rusijos Federacijoje nustatytos vaistų įsigijimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išteisino asmenį dėl neteisėto įsigijimo, laikymo ir gabenimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų iki sienos (t.y. pagal BK 260 str.), tačiau asmeniui buvo pritaikyta narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda (BK 199 str.3d.).
Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis teismas suformavo svarbias taisykles dėl skirtinguose sąrašuose esančių medžiagų vaistiniuose preparatuose:
1. Tais atvejais, kai asmuo disponuoja į I-ą sąrašą įrašytomis medžiagomis (pvz. kanapėmis) ir jos nepatenka į išimtį (t.y. nėra įregistruoto vaistinio preparato sudėtinė dalis), remiantis universalios jurisdikcijos principu (BK 7 str.) visuomet yra neteisėta veikla, todėl asmuo atsakys už šių medžiagų įsigijimą užsienio valstybėje ir neteisėtą disponavimą jomis, nepriklausomai nuo to, nei kokia jo pilietybė, nei gyvenamoji vieta, nei nusikaltimo padarymo vieta ir tai, ar toje valstybėje leista jas įsigyti. O jei jos gabenamos ir per LR sieną – atsakys iš sutapties su kontrabandos norma.
Galime įsivaizduoti ir tokį pavyzdį – tarkim asmuo gabeno iš Belgijos į Lietuvą autobusu 41 499,04 g kanapių ir jos dalių. Ši narkotinė medžiaga buvo įpakuotą į 43 vienetus plastikinių pakuočių, sudėtų dvejuose lagaminuose. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies sutaptį, asmuo būtų nuteistas paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Kitoje byloje asmuo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas su bendrininkų grupe iš Ispanijos per Kalvarijos užkardos pasienio kontrolės punktą automobilio kairės pusės galiniame rate gabeno didelį kiekį – ne mažiau kaip 2489,8 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jos dalių, supakuotų į 8 plastiko plėvelės paketus.
2. Tais atvejais, kai asmuo disponuoja vaistiniais preparatais, įrašytais į II-ąjį ir III-ąjį sąrašus, t.y. medžiagomis, leidžiamomis vartoti sveikatos tikslais, esminę reikšmę turi tai, koks reguliavimas toje valstybėje, kurioje asmuo įgijo vaistinius preparatus. Jei buvo laikytasi toje valstybėje nustatytos tvarkos baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259-260 str., t.y. už neteisėtą jų įgijimą, gabenimą, laikymą ir pan. veikas nekils. Tačiau išlieka baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų kontrabandą, t.y. neteisėtą įvežimą į Lietuvą tais atvejais, kai nesilaikoma aukščiau aptartos įvežimo tvarkos.
Reiktų įsidėmėti, kad vaistai, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, negali būti siunčiami. Nepriklausomai nuo to, kuriame iš kontroliuojamų medžiagų sąrašų yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga, įeinanti į vaistinio preparato sudėtį – jei vaistai bus įvežami iš užsienio valstybių ir nesilaikant straipsnio pradžioje aptartos tvarkos, visuomet kils baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. O tais atvejais, kai gabenamos I-ame sąraše esančios medžiagos, atsakomybė kils dar ir pagal BK 259-260 str. priklausomai nuo kitų aplinkybių (gabenamų medžiagų kiekio ir to, ar buvo platinimo tikslas).
