„Savaitgaliai, o ypač ilgieji, yra puiki proga keliauti. Tikime, kad šis maršrutas prisidės prie mito, jog Lietuvoje nėra ką pamatyti, sugriovimo ir paskatins žmones aplankyti išties unikalias Lietuvos vietas, kurios lieka nepastebėtos važiuojant greitkeliu Vilnius–Kaunas“, – sakė L.Yla.
Jo teigimu, maršrutas ypač tinka romantiškoms kelionėms dviese ir išvykoms su šeima ar bičiuliais.
Maršrutą „Nuotykis tarp Vilniaus ir Kauno“ padėjo sudaryti internetinis kelionių projektas Lietuvon.lt ir jo įkūrėjas Karolis Žukauskas. Šis teigia, kad magistralė Vilnius–Kaunas labai įprasta, tačiau kai kurie objektai aplink ją dar ne visiems pažįstami ir žinomi.
„Sudarydamas maršrutą stengiausi surinkti labai skirtingų objektų sąrašą – nuo gamtos kūrinių iki žydiško paveldo, nuo gomurio palepinimo iki vargo kojoms. Pastebėjau, kad būtent tokie maršrutai patraukliausi keliautojams“, – aiškino K.Žukauskas.
Iniciatoriai pranešime teigia, kad visą maršrutą įveikti galima maždaug per 4–6 val. Trukmė priklauso nuo to, kiek keliautojai skirs laiko pasižvalgyti kiekviename iš 10-ties sustojimų.
Detalus maršruto aprašymas bei interaktyvus žemėlapis su tiksliomis kiekvieno, į maršrutą įtraukto, objekto koordinatėmis pateiktas čia.
10 maršruto stotelių
1. Šilėnų etnografinis kaimas
Šilėnai – daugiau nei 500 metų gyvuojantis gatvinis kaimelis su akmenimis grįstomis gatvelėmis ir bažnyčia kaimo viduryje. Ten yra ir labai senų sodybų, išlaikiusių tradicinę puošybą, ir naujų, kurtų pagal senųjų sodybų stilių. Kol kas tai – ramus kampelis. Tačiau nuo Šilėnų iki Vilniaus – vos keliolika kilometrų, todėl kaimeliui gresia pavojus tapti dar vienu prestižiniu Vilniaus priemiesčiu. Tad kol taip nenutiko – būtina ten apsilankyti, o turint daugiau laiko ir paėjėti Šilėnų pažintiniu taku, vedančiu apžvalgos bokšto ir Naujosios Rėvos piliakalnio link.
2. Sudervės apvalioji bažnyčia
Apvaliųjų bažnyčių Lietuvoje yra vos kelios, todėl Sudervėje esanti klasicistinių formų kupolinė rotonda yra itin unikali. Dar daugiau vertės jai suteikia tai, kad ją projektavo garsusis Laurynas Stuoka-Gucevičius. Tai tas pats architektas, kuris sukūrė ir dabar matomas Vilniaus katedrą bei ir rotušę. Sakoma, kad jau 200 metų stovinti Sudervės apvalioji bažnyčia pasižymi nuostabia akustika, o naktimis gali priminti ir ateivių kosminį laivą.
3. Restoranas „Food in the Wood“
Įsivaizduokite, turite restoraną Vilniuje, bet jį uždarote ir išsikeliate gyventi už miesto. Būtent taip pasielgė restorano „Food in the Wood“ savininkai, kurie patys augina daržoves, uogas ir iš jų ruošia maistą lankytojams. Tiesa, būtina atminti, kad restoranas svečius priima tik iš anksto susitarus. Aišku, reikės šiek tiek papildomų pastangų, tačiau apsilankiusieji sako, kad tikrai verta. Ne tik dėl maisto, bet ir dėl pačių restorano šeimininkų, kurių istorija verta gal net viso filmo.
4. Dūkštos upelio pažintinis takas
Iš trijų Neries regioninio parko pažintinių takų šis yra bene įdomiausias. Tai stačiais šlaitais, aukštyn žemyn 5 kilometrus vinguriuojantis nuotykis. Jam įveikti prireiks maždaug 2–3 val. – pamatyti ten tikrai yra ką. Tiek žiemą, tiek vasarą keliautojų laukia stūksantys malūno griuvėsiai, sraunaus upelio atodanga, didžiulis Bradeliškių piliakalnis, Buivydų piliakalnis ir kitos laukinės gamtos įdomybės.
5. Žiežmarių sinagoga
Žiežmariai – gražus miestelis, turintis ilgą žydišką istoriją. Jame sinagoga stovėjo nuo XVII a. Po II pasaulinio karo, kai iš 1 000 miestelyje gyvenusių žydų nieko neliko, sinagoga buvo paversta sandėliu. Dar prieš porą metų ši sinagoga buvo apleista ir beveik sunykusi. Dabar ją baigia restauruoti, tad pastatas kyla naujam gyvenimui. Ši sinagoga yra vos 1 iš 14 medinių sinagogų, išlikusių Lietuvoje.
6. Lietuviškų sraigių ūkis
Ar teko ragauti lietuviškų sraigių? Ne? Išbandyti šį patiekalą ir įsitikinti, kad ne tik prancūzai moka gerai paruošti sraiges, galima užsukus į sraigių ūkį „Aspersa”. Jo šeimininkai veisia, augina ir paruošia valgyti sraiges. Kasmet net po 300 tūkst.! Kad ūkio aplankymas ir delikateso ragavimas būtų sklandus, rekomenduojama pranešti apie planuojamą apsilankymą iš anksto.
7. Gravitacinė kalva
Gravitacinių kalvų pasaulyje yra apie keliasdešimt. Jos dažnai turi turistams skirtus informacinius ženklus. Tiesa, šalia Kruonio esanti gravitacinė kalva – vienintelė tokio pobūdžio vieta Lietuvoje – neturi oficialaus ženklinimo. Vis dėlto ir be jų galima surasti tą stebuklingą vietą, kur optinė iliuzija verčia galvoti, kad neužvestas automobilis su įjungta laisva pavara rieda į įkalnę ir paneigia fizikos dėsnius.
8. Maisiejūnų piliakalnis
Beveik tobulos formos pailgas piliakalnis atrodo tarsi būtų perkeltas iš Kernavės piliakalnių komplekso. Dėl reljefo nelygumų nuo jo atsiveria gerokai platesnis ir įspūdingesnis vaizdas nei galėtum pagalvoti stovėdamas papėdėje. Netoliese Maisiejūnų pilakalnio yra kitas – Lašinių piliakalnis, žmonių vadintas Napoleono arba Velnių kalnu. Be to, padavimai byloja, kad ant Lašinių ir Maisiejūnų piliakalnių gyvenę milžinai, kurie vienas kitą sveikindavo.
9. Mergakalnio regykla
Jei norite kuo plačiau aprėpti Kauno marių vaizdą, tai yra tinkama vieta. Mergakalnio regykla yra aukščiausia atodanga prie marių. Ten įrengta ir mini poilsiavietė su laužaviete ir suolais, todėl vieta tinkama piknikui visais metų laikais. Beje, ten galima leistis ir į nedidelį žygį skardžiu Kauno marių link. Tiesa, saugiau juo žingsniuoti vasarą.
10. Pažaislio vienuolynas
Pažaislis yra tokio lygio turizmo objektas kaip Trakų pilis ar Kryžių kalnas, todėl sunku trumpai nupasakoti jo įdomybes. Ten nuvykus rekomenduojama užsisakyti ekskursiją, kad gidas papasakotų ne tik apie šiek tiek baugius vienuolyno požemius, bet ir apie berniuką iš Petrašiūnų, kuris praėjusio amžiaus pabaigoje atėjo ten, peiliuku išpjovė iš rėmų vertingą paveikslą ir jį išsinešė.
