„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kad pajaustumėte Japoniją, toli keliauti neprireiks: Žemaitijoje ramybe alsuoja išskirtinis sakurų ir bonsų sodas

Iš kūno gydytojo į sielos – taip skambiai apibūdinę Šarūno Kasmausko gyvenimą anaiptol neperdėtume. Daugybę metų karo medicinoje praleidęs vyras išėjęs į pensiją nusprendė išpildyti ilgai puoselėtą svajonę – sukurti žmonėms ramybę nešantį sodą. Tačiau ne bet kokį. Susižavėjęs tuo, kokie gražūs jie būna Japonijoje, tautietis drąsiai ištarė – gabalėlio šios šalies reikia ir Lietuvoje.
Japoniškas sodas
Japoniškas sodas / Patricija Adamovič / BNS

Sodą formuoja meistrai iš Japonijos

Visai šalia Palangos įsikūręs Mažučių kaimas pamažu „japonėti“ pradėjo 2007 metais. Būtent čia karo gydytojo karjerą baigęs Š. Kasmauskas nusprendė realizuoti savo „kvailą“ vaikystės svajonę – įkurti sodą.

„Gyvenimas taip susiklostė, kad tapau gydytoju. Bet ta idėja visada kirbėjo. Atėjo toks laikas, kai galėjau išeiti į pensiją. Kadangi buvau karo gydytojas, sulaukiau 40 metų ir jau buvau laisvas. Pradėjau galvoti, kad reikėtų kažko imtis. Visi sakė, kad aš kvailas“, – 15min atvirauja vyras.

Patricija Adamovič / BNS/Šarūnas Kasmauskas
Patricija Adamovič / BNS/Šarūnas Kasmauskas

Kad sodas bus būtent japoniškas, pašnekovas nusprendė vienoje knygoje perskaitęs, jog gražiausiu pasaulyje laikomas Japonijoje, Kioto mieste, esantis sodas. Pradėjęs ieškoti, kas padėtų jam panašią vietą įkurti ir Lietuvoje, Š. Kasmauskas sutiko vieną japoną, panorusį visą savo gyvenimo patirtį sudėti į kokį nors didžiulį plotą.

„Atvažiavo tas japonas, papaišė eskizus, kaip ir ką darysime. Taip prieš 17 metų ir pradėjome. Čia nebuvo nė vieno medžio, nė vieno krūmo, nė vienos kalvelės – viskas yra padaryta, pasodinta, atvežta“, – teigia vyras.

Patricija Adamovič / BNS/Japoniškas sodas
Patricija Adamovič / BNS/Japoniškas sodas

Šiuo metu japoniškas sodas Mažučių kaime yra pripažintas didžiausiu visoje Europoje. 16 hektarų teritorijoje lankytojai gali išvysti įspūdingai meistrų iš Japonijos suformuotą aplinką, jaukius tvenkinius, čiurlenančius upelius bei didžiulę bonsų kolekciją. Įdomu tai, kad meistrai čia dirba neatlygintinai, vedini pačios idėjos.

„Kiti japoniški sodai, kurie yra Europoje, dažniausia būna įkurti senuose parkuose, kur būna didžiuliai medžiai, jiems duodamas kažkoks kampas. O mes turime numatyti, kas bus po 10, 20 ar 50 metų. Turime ne tik užsiauginti masę, bet ir žiūrėti, ką su ja daryti.

Patricija Adamovič / BNS/Japoniškas sodas
Patricija Adamovič / BNS/Japoniškas sodas

Iššūkiai dideli, mokytis reikia daug, bet įdomu. Kai studijavau mediciną, man sakė, kad mokytis reikės visą laiką, tik nežinojau, kad į šią pusę. Dabar turiu ir augalų fiziologiją, ir jų ligas išmanyti“, – juokiasi Š. Kasmauskas.

Bonsų turi sukaupęs jau virš 1000

Japoniškame sode apsilankančius žmones nuo pirmo žingsnio pasitinka kūną bei sielą raminanti aplinka. Viena didžiausių šios vietos atrakcijų – vardinių sakurų alėja. Šių augalų, anot pašnekovo, šiuo metu sode yra virš 500, jais pasigrožėti keliautojai plūsta ištisus metus.

„Kai sakuros žydi, jos atrodo labai gražiai, tačiau bent jau man rudenį jos būna dar gražesnės – su ryškiai oranžiniais lapais, ir taip – mėnesį laiko. Yra žmonių, kurie čia atvažiuoja specialiai spalio mėnesį. Prieš žiemą tokia bomba būna – visur spindi, šviečia“, – pasakoja japoniško sodo puoselėtojas.

Patricija Adamovič / BNS/Japoniškas sodas
Patricija Adamovič / BNS/Japoniškas sodas

Ne ką mažesnio lankytojų dėmesio sulaukia ir gausi bonsų kolekcija. Šių japoniškų medelių dabar sode yra virš 1000, nors iš pradžių jų auginti bei veisti Š. Kasmauskas net neplanavo.

„Sodą įrenginėti pradėję 2007 metais, 2010 metais jau turėjome kažkiek nuotraukų. Savo sodo pristatymą darėme Tokijuje, ir viskas mums labai pavyko. Po to pristatymo mums pasakė: „Mes negalime jūsų paremti finansiškai, bet galime jums padovanoti bonsų. Pasidarykite bonsų sodą, jūsų sodas taps labiau lankomas“.

Pirmą kartą atsivežėme apie 500 medelių, kai kurių iš jų amžius – 100, 150 ar net 200 metų. Ne jaunuoliai čia, bet dabar jau ir patys iš sėklų bonsus auginame“, – atskleidžia pašnekovas.

Patricija Adamovič / BNS/Japoniškas sodas
Patricija Adamovič / BNS/Japoniškas sodas

Be daugybės kitų Japonijai būdingų augalų, Š. Kasmausko sode galima atrasti ir kitų akį traukiančių objektų, įskaitant akmeninius žibintus, poilsio namelius, japonišką pavėsinę, vėžlio ir vėžliuko salas bei „žynio veidrodžio“ tvenkinį.

Po pasivaikščiojimo sode lankytojai maloniai kviečiami į arbatos namelį sukija, japoniškai reiškiantį „vaizduotės buveinę“. Čia vyksta arbatos ceremonija chano yu, skirta gėrėtis akimirkos grožiu ir laikinumu. Ramiai stebint matcha arbatos unikalų paruošimo būdą, lėtai rimsta protas ir dvasia.

Patricija Adamovič / BNS/Japoniškas sodas
Patricija Adamovič / BNS/Japoniškas sodas

„85 procentų ligų ateina per galvą. Aš savo kolegoms gydytojams sakau: „Jūs gydote 15 procentų, o aš – 85-is“, – raminančią japoniško sodo galią apibūdina Š. Kasmauskas.

Apsilankymas japoniškame sode Mažučių kaime yra viena iš ekskursijos „Darbienū dyvū dyvā“ dalių. Ši Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojama atrakcija kviečia iš arčiau susipažinti su Darbėnų krašte (visai šalia Palangos) įsikūrusiais objektais, pasotinančiais ne tik sielą, bet ir skrandį. Daugiau informacijos apie šią ekskursiją rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs