Daugiau pasakojimų apie pažintinius takus rasite tinklaraštyje.
Trumpai apie Kadagių slėnio pažintinį taką:
- atstumas nuo Vilniaus – šiek tiek daugiau nei 100 km.
- Tako ilgis – apie 1,3 km.
- Pačiame take užtrukome daugiau nei valandą.
Asmeninė nuotr./Pro kadagius matosi Kauno marios
Kaip rasti?
Kadagių slėnio taką, padedami navigacijos, radome labai lengvai. Nurodykite navigacijoje kelionės tikslą Arlaviškių kaimą Kauno rajone. Įvažiavus į gyvenvietę mus iš karto pasitiko aiškios ir gerai matomos nuorodos į pažintinį taką. Tereikia jomis sekti. Slėnis, kuriame įsikūręs pažintinis takas, yra Arlaviškių botaninio draustinio dalis.
Pagal automobilių kiekį stovintį aikštelėje tako pradžioje, veikiantį kilnojamą kavos kioskelį ir net nuošaliau stūksantį biotualetą, supratome, kad Kadagių slėnio takas šiose apylinkėse yra gerai žinomas, populiarus ir gausiai lankomas.
Apie pavadinimo kilmę
Kadagių slėnio pažintinis takas pavadinimą gavo dėl kadagių slėnio, esančio stačiame Nemuno kilpos šlaite. Jo viršutinėje dalyje, ant skardžio, jis ir yra įkurtas. Prieš kelionę internete buvome skaitę, kad seniau kadagynas užėmė apie 9 hektarus ploto, tačiau užtvenkus Nemuną, pusė jo atsidūrė po vandeniu. O pats pažintinis takas buvo įkurtas 2010 metais.
Pirmoji tako dalis
Kadagių slėnio pažintinio tako ilgis – apie 1,3 km. Pirmoji pusės kilometro ilgio jo dalis yra pakylėta, lentinė, patogi keliauti ir su vežimėliais. Kadagių slėnio skardžio viršūnėje mums prieš akis atsivėrė nuostabus vandenų vaizdas su matomomis salomis bei pusiasaliais. Persisvėrę per turėklus stebėjome būriais vandenyje plaukiojančius bei virš vandens skraidančius paukščius, akimis sekėme iš žymiai didesnių aukštumų juos akylai stebintį vanagą.
Pats šlaitas apaugęs daugybe, matosi, jau tikrai ne vieną dešimtį metų menančių paprastųjų kadagių. O ar jūs žinote, kad kadagys yra vienintelis augalas Lietuvoje, išskiriantis daugiausiai dezinfekuojančių ir gydančių medžiagų?
Antroji tako dalis
Pasibaigus lentinei patogiajai tako daliai teko keliauti jau paprastu miško takeliu. Šlaituose buvo įrengti statūs ir dėl to labai mums smagūs laiptai, kuriais leidomės žemyn, o kitais po to vėl kilome. Nusileidę taku žemyn iškrypome iš kelio ir pasukę į priešingą nei rodė rodyklė pusę atsidūrėme prie pat vandens su gražiu krantu.
Nepraleidome progos sumerkti į vandenį kojas ir pasigrožėti jame gausiai želiančia augmenija, mūsų besigąsdinančiomis žuvytėmis bei nieko nebijančiomis sraigėmis. Vėliau tik sužinojome, kad, pasirodo, tai buvo vienintelė vieta slėnio pažintiniame take, kur galima visiškai priartėti prie marių pakrantės su būdingomis įsigraužusiomis Nemuno griovomis.
Antroji, ne lentinė Kadagių slėnio dalis nebuvo tokia įdomi ir kažkuo ypatinga. Žygiuodami tiesiog mišku einančiu taku svarstėme, kur jis mus nuves. Miško takelis, užsisukęs kilpa, gražino mums į vidurį lentinės tako dalies, kuria, vėl grožėdamiesi vaizdais į upę ir slėnį, grįžome prie savo automobilio.
Įvertinimas
Kadagių slėnio pažintinį taką šeimyniškai vienbalsiai vertiname labai teigiamai. Verta atkeliauti pasigrožėti puikiais vaizdais. Tuo tarpu norintieji ilgesnio pasivaikščiojimo, turėtų ieškoti kitų, ilgesnių takų. Arba pabuvę čia, patraukti į visai šalia esantį Žiegždrių geologinį taką.
