Pirmojoje dalyje skaitykite apie paslaptinguosius Kretingos požemius.
Kretingoje tikrai yra, ką pamatyti, tereikia noro ir galbūt šiek tiek organizuotumo – iš anksto pasidomėti, kada Kretingos turizmo informacijos centras rengia kokią nors ekskursiją arba jų siūlomą užsisakyti.
Kavinių mieste daugėja
Mes po Kretingą vaikščiojome su gide Diana Jomantaite. Jos pasakojimas apie miestą įtraukia, tačiau po ilgesnio pasivaikščiojimo norisi ne tik peno sielai, bet ir kūnui. Tad kur galima skaniai pavalgyti Kretingoje?
Diana vardija vietas: Kretingos dvare esančiame Žiemos sode veikia kavinė, neseniai atsidarė „Dvaro saldaininė“ – smagi vieta kavos išgerti ir deserto paskanauti.
Centre šalia upės dar viena vieta, kurią, prisipažįsta Diana, ji pati labai mėgsta: „Prabanga ji nestebina, maistas tiekiamas vienkartiniuose induose, bet šeimininkė yra vietinė, grįžusi po emigracijos Anglijoje, kartu su vyru atidarė „Snack barą“. Ji svečiams matant gamina maistą, kuris yra kaip pas mamą, tikrai labai skanus. Iš palečių padaryti stalai, pasėdėti galima prie upės. Man kaip vietinei tai viena smagiausių vietų.“
Dar yra ir „Smagratis“, kur ir išskirtinio alkoholio galima paragauti, ir gyvos muzikos koncertai vyksta, ir maistas skanus, tikina gidė. Atvykėliai su automobiliai, norintys pažinti Žemaitiją, gali važiuoti į „Vienkiemį“ arba „HBH“, ten yra ir kastinio, ir cepelinų, ir kugelio, ir kitų vietinių patiekalų. „O geriausia Turizmo informacijos centre paklausti – tikrai nurodys darbuotojai ne vieną vietą“, – įsitikinusi Diana.
Mes sukame į „Vienkiemį“ – sodybą Kretingos rajone Padvarių kaime, kurioje yra viešbutis, pirtis ir kavinė. Pastaroji mus ir domina.
Kas tas šmakalas?
Vilniečiams žemaitiški patiekalai – tikra egzotika. Pirmiausia ragaujame šmakalo – žemaitiškos šaltos sriubos su ugnyje padeginta silke ir rūgpieniu (arba kefyru). „Pagal visas taisykles silkė turėtų būti deginama įvyniota į laikraštį. Atviroje ugnyje padegini, tada viską nulupinėji ir gali dėti į šmakalą. Dar dedami svogūnlaiškiai, pipiriukai ir druskytė“, – vardija D.Jomantaitė.
Toliau – karštas bulvių plokštainis, čia (kaip ir visur) kugeliu vadinamas. Minkštas, geltonas, iš šviežių bulvių, tobulai skanus.
Kai atrodo, kad jau esam visiškai sotūs, ant stalo atsiranda dar kelios lėkštės. Tai virtos bulvės, silkė, linų sėmenys ir kastinis. „Toks miksas – bulvės kąsnis, silkės kąsnis ir sėmenų. Arba galima valgyti bulvę ir sėmenis, bulvę ir silkę, arba bulvę ir kastinį. Tai yra grietinė, pienas, česnakas, kmynai ir šeimininkės kantrybės reikalas į vieną pusę vis sukti. Labai svarbu kastinį sukti tinkamai, kad nesumuštum sviesto“, – apie Žemaitijoje tradiciškai gaminamą kastinį pasakoja Diana.
Kiekviena šeimininkė turi savų būdų pagardinti kastinį, bet kmynai ir česnakas čia dedami būtinai. Skonis – puikus, tik tenka pripažinti, kad kasdien tokio maisto gal ir nevalgytum.
Savas akropolis
Po sočių pietų traukiame apsipirkti. Neslėpsiu, mus suviliojo reklama, kad Kretingoje apsirengti galima visiškai naujais, kokybiškais drabužiais vos už 15 eurų savotiškame vietiniame akropolyje. „Mes tą vietą baze vadinam“, – juokiasi kretingiškiai.
Bendrovės „Saiva“ parduotuvė įsikūrusi Kretingos pakrašty. Kai nuvažiuojame, žmonių ten buvo vos vienas kitas, tačiau po kurio laiko pirkėjų ėmė daugėti. Vieni žiūrinėjo drabužius, kiti namų apyvokos daiktus, aksesuarus, gimtadienių puošybos elementus ir t.t. Čia yra visko ir gana daug – parduotuvė užima per 700 kv. m.
Kas čia vilioja pirkėjus? „Kaina. Iš pat pradžių mes tik kainomis traukėme. 20 metų prekiavome kaip didmenininkai, todėl tas kainas tokias ir turime, kokias turėjome visada. Kai dirbome su didmenininkais, žmonės ėmė prašyti leisti jiems apsipirkti. Pagalvojome ir pradėjome – iš pradžių leisdavome apsipirkti tik ne mažiau nei už 50 eurų. Bet pradėjome matyti, kad žmonėms labai reikia, jie ieško, kur pigiau, sako, kad čia kartais perpus pigiau nei turguje“, – pasakoja Gabrielė Kuzmickienė, šios parduotuvės darbuotoja, savininkės ir vadovės Kristinos Puškorienės dukra.
Ilgametė patirtis, kaip sako Gabrielė, padeda suprasti klientų norus ir pageidavimus, kurių gamintojų prekės geros, kurių geriau atsisakyti.
„Taip po truputį pradėję galų gale nusprendėme atsiduoti tik klientams, nebeprekiauti urmu, nes žmonės nori – kodėl gi ne, turim dideles patalpas. Iš pradžių vežėme vien pigias prekes, tik kokybės ieškojome kaip įmanoma geresnės. Dabar jau klientai atvažiavę sako, kad viskas pabrango. Taip nėra, tos prekės, kurias visada turėjome, nepabrango, kokia jų kaina buvo, tokia ir liko. Tik mes plečiame asortimentą, norime atvežti kitokių prekių. Palyginti su prekybos centrais, jos kainuoja pas mus vis tiek pigiai, bet palyginti su kitomis mūsų prekėmis – jos brangios“, – apie verslo pradžia ir kainų pokyčius kalbėjo Gabrielė.
Bendrovės parduotuvė veikia jau apie metus. Per tą laiką jos savininkai pastebėjo, kad klientai grįžta – tiek vietiniai, tiek atvažiuojantys atostogautojai iš pajūrio. Kai kurie užsuka ir per atostogas po kelis kartus, kiti atvažiuoja po metų ar pusmečio.
Kaina. Iš pat pradžių mes tik kainomis traukėme.
Kaip sako Gabrielė, TOP prekė yra medvilniniai marškinėliai po 2,5 ar 3,5 euro – pardavinėja jie juos jau dešimt metų, tik paveiksliukai keičiasi. Ir kojinės, kurių pora kainuoja 30 centų. Tačiau pirkėjų poreikiai įvairūs, todėl kas ieško suknelių, kas kelnių, kas vaikams drabužių, virtuvinių rankšluosčių ar namų papuošimų gimtadieniams.
Anksčiau vienas iš nepatogumų buvo tas, kad parduotuvėje trūko matavimosi kabinų, tekdavo pasikliauti savo ir pardavėjų akimi. Tačiau dabar jau įrengtos net kelios. „Dabar viskas yra kaip didelėje parduotuvėje“, – nusijuokia Gabrielė.
Kad nereikėtų emigruoti
Ši bendrovė – šeimos verslas. Puškoriai dirba čia patys, įsitraukė ir abi dukros su vyrais. Kristina Puškorienė sako, kad verslą turėti Kretingoje nėra sunku: „Visi darbai vienodi yra, nesunku. Be to, kur yra lengva? Tai darbas, šeimos verslas. Tam, kad nereikėtų važiuoti į užsienį nei man, nei vaikams, stengiamės, sukamės. Labiausiai dėl vaikų, kad jie neišvažiuotų. Išvažiuoti yra lengviausia. Čia dirbam ir dukros, ir žentai, ir vyras, manau, kažkada ateityje ir anūkėlės, anūkėliai. Turime kurti čia, užtenka to užsienio... Vis tiek visi parvažiuoja.“
Daug keliaujame, atrodo visur gerai, man Italijoje labai patinka. Vakar tik grįžau, bet kad ir lyja, vis tiek man gražu čia, – šypsosi K.Puškorienė.
Kristina įsitikinusi – Lietuvoje yra geriausia: „Daug keliaujame, komandiruotės, atrodo visur gerai, man Italijoje labai patinka. Bet parvažiuoji ir gerai, kad ir lyja. Vakar tik grįžau, kad ir lyja, pliaupia, vis tiek man yra gražu. Galvoju šiandien ryte – vakare vis tiek važiuosiu prie jūros pasivaikščioti.“
Paklausta apie galimą plėtrą K.Puškorienė teigia, kad pirmiausia galvojama apie galimybes didinti asortimentą. Kitų planų sakė neatskleisianti – esą svajonių yra daug, bet vos pasakyk garsiai, jos ir neišsipildys.
Kretingos akropolyje galbūt ne kiekvienam įtiks pasiūla, kažkam gal bus per ryšku, kažkam – blizgesio per daug. Tačiau kainos išties tokios, kokias retai pamatysi. Nes 30 centų už medvilninių kojinių porą labai seniai nesu mokėjusi. Kaip ir 2,5 euro už naujus, taip pat medvilninius marškinėlius.
