Ūkininkų kooperacija išaugo į milijonus generuojančią prekybos sistemą
80-metį švenčiantis Suomijos aukcionas turi gilias tradicijas ir kai kurių akcentų neišstums jokios naujosios technologijos: siauros medinės telefonų būdelės išliko, jose tik atsirado kompiuterių ekranai, o popieriniai katalogai su parduodamais kailiais, kaip patys užkietėję brokeriai sako, yra tarsi iš „akmens amžiaus“. Už uždarų sienų įprastai vykstantys posėdžiai tiesiogiai transliuojami internetu, o šįkart gyvai susipažinti su šio verslo specifika pavyko ir 15min žurnalistei.
Helsinkyje 3-4 kartus per metus vykstantis „Saga Furs“ kailių aukcionas yra vienas iš žinomiausių pasaulyje, pagal pardavimus jį lenkia tik Danijos „Kopenhagen Fur“. Ilgaamžes tradicijas turintis kailininkystės verslas yra ypatingai populiarus ir už Atlanto – Toronte pirmieji kailių aukcionai plėtojant šį sektorių pasaulyje buvo pradėti prieš pusketvirto šimtmečio.
„Saga Furs“ įkurtas kooperuotis nusprendusių suomių ūkininkų, o aukciono akcijomis prekiaujama biržoje. Sklandus ilgaamžis aukciono gyvavimas ir tradicijos yra nulemtos glaudžios bendraminčių kooperacijos.
Brokeriai – ilgametę patirtį turintys profesionalai
Atvykus į Suomijos sostinės oro uostą mane pasitikęs kailių aukciono „Saga Furs“ atstovas Baltijos šalyse Paulius Gabinaitis neslėpė – čia įsėdus į taksi tereikėtų pasakyti, kad kelionės tikslas yra aukcionas. Helsinkio užmiestyje esanti būstinė yra gerai žinoma tiek atvykėliams, tiek vietiniams.
Su lietuvių ūkininkais dirbantis P. Gabinaitis aprodė siaurus „Saga Furs“ aukciono koridorius ir pagrindines patalpas, kuriose yra laikomi parduodami kailiai. Čia kiekvienas brokeris ir pirkėjas prieš aukcioną gali ateiti ir kruopščiai pagal kodus atsirinkti savo norimus kailius.
„Žmogiškasis prisilietimas yra nepakeičiamas. Jokios mašinos neatstos galimybės pačiam prisiliesti prie kiekvieno kailiuko, savo akimis pamatyti jo žvilgesį. Taip patikimiausiai nustatoma jo kokybė“, – pasakojo lietuvis.
Aukciono salę, jame verdančias aukcionierių ir pirkėjų aistras svečiams galima stebėti tik iš balkono. Išskirtinę vietą aukcionų salėje gauna iš anksto užsiregistravę profesionalai brokeriai ir didžiųjų kailio gaminių rinkos žaidėjų atstovai.
Vizito metu sutiktas „Saga Furs“ aukciono generalinis direktorius Perti Faleniusas nusišypsojo kai buvo ištartas Lietuvos vardas. Anot jo, lietuvių ūkininkai kailininkystės sektoriuje – vieni iš patikimiausių tiekėjų, o šiame aukcione pagal kailių kiekį jie užima antrą poziciją. Jis pasakojo, kad patys pirkėjai dažnai aukcionuose nesilanko – jie dažniausiai samdo brokerius, kurie padeda atrinkti reikiamus kailius.
Lietuvių ūkininkai kailininkystės sektoriuje – vieni iš patikimiausių tiekėjų, o šiame aukcione pagal kailių kiekį jie užima antrą poziciją
„Brokeriai aukcionuose perka profesionaliai. Jie gerai išmano rinką ir kailių kokybę“, – pradėjo pasakoti apie brokerių darbo specifiką aukcionuose „Saga Furs“ generalinis direktorius P. Faleniusas. Vis dėl to kai kurių didelių gamyklų atstovai atvyksta kailių rinktis ir patys.
Derybos aukciono salėje vyksta žaibiškai ir primena greitą stalo žaidimą. Sparčiai versdami popierinį katalogą brokeriai laukia savo ir tarpusavyje sutarę strategiškai kelia kainas, o kai reikia, kartu ir gudriai blefuoja. Aistrų tikrai netrūksta.
Iš kur atvyko nesvarbu – prioritetas kokybei
Skirtingi atspalviai, dydžiai, kailio spindesys, dydis ir dar daugybė kriterijų, pagal kuriuos klasifikuojami kailiai. Taip kataloge tie daugiau nei 3 milijonai aukcione siūlomų kailiukų buvo suskirstyti į 44 audinių ir 3 lapių rūšis.
„Surenkame kailius iš tūkstančių fermerių, juos dedame į vieną krūvą ir rūšiuojame pagal dydį, kailio atspalvį ir kokybę. Svarbiausia yra kokybė, tad augintojui vienas pagrindinių aspektų tampa sąnaudos norint tinkamomis sąlygomis išauginti audinę“, – paaiškino generalinis vieno didžiausių aukcionų direktorius P. Faleniusas, pats karjerą pradėjęs nuo aukciono vedėjo pozicijos.
„Saga Furs“ prekybos sistema yra visiškai skaidri, nes kiekvieną kailį pagal unikalią žymę galima atsekti: kada ir iš kur jis atkeliavo, ūkis turi reikiamus sertifikatus.
Audinė iš Lietuvos gali būti visiškai identiška kaip iš Graikijos ūkio savo kailio atspalviu, dydžiu ir kitais aspektais
Už tvarumą ir tiekimą atsakingas „Saga Furs“ verslo vadybininkas Charlesas Rosas pasakojo, kad skirtingose klimato juostose užaugintos audinės realybėje gali atrodyti tarsi dvynės.
„Audines surenkame iš 20 skirtingų šalių. Jas išrūšiuojame serijomis pagal kailio savybes. Įdomu tai, kad audinė iš Lietuvos gali būti visiškai identiška kaip iš Graikijos ūkio savo kailio atspalviu, dydžiu ir kitais aspektais“, – pateikė pavyzdį aukciono verslo vadybininkas C. Rosas.
Generalinis direktorius P. Faleniusas pasakojo, kad kailio rinkos kainai visiškai įtakos nedaro gyvūno užauginimo vieta, svarbiausia yra kokybė. Kailio glotnumą, minkštumą ir žvilgesį pirmiausia lemia gyvūnui užtikrinama gerovė: mityba, sveikata, streso nebuvimas.
Parduodami kailiai yra sertifikuoti, pažymėti „Saga Furs“ etiketėmis. Tai ne tik liudija kailio kokybę, bet ir užtikrina, kad gyvūnai kailiui buvo auginami laikantis gyvūnų gerovės bei aplinkosaugos reikalavimų.
Nuo 2009 metų buvo ypač griežtinama gyvūnų auginimo kontrolė, jei ūkis neatitinka aukštų standartų, jis negali tiekti savo kailių į aukcioną. Nuo praėjusių metų Europoje fermos yra tikrinimos nepriklausomų auditorių pagal naujai sukurtos „Welfur“ gyvūnų gerovės programą.
„Moksliniais tyrimais paremta „Welfur“ yra išsamus protokolas, kuriuo vadovaujantis objektyviai nustatomas gyvūnų gerovės lygis. Ambicijos yra tokios, kad visos fermos, kurios mums tiekia savo kailius, pilnai atitiktų aukščiausius standartus.
Didelių kiekių gyvūnų auginimas yra sudėtingas darbas. Tarkime, jeigu nors vieną dieną audinės būtų netinkamai pašertos, galėtų nugaišti visas ūkis – visas metų pelnas veltui
Tokiu atveju, bus ir šimtaprocentinė garantija dėl šio sektoriaus tvarumo. Iki 2020-ų metų turėtų būti dar labiau sugriežtintos taisyklės fermoms ir tik turinčios „Welfur“ sertifikatą galės savo kailius siųsti į aukcioną“, – apie sektoriaus prioritetines sritis pasakojo P. Faleniusas, pridūręs, kad jau ir šiandien dauguma kailių yra iš sertifikuotų ūkių.
Už sektoriaus tvarumą ir tiekimą atsakingas „Saga Furs“ darbuotojas C. Rosas pripažino, kad ūkininkams yra keliama ypač aukšta kartelė, auditoriai tikrina ne tik gyvūnų laikymo sąlygas, bet ir įvairios rizikos prevenciją:
„Fermose gyvūnų augintojai yra mokomi ką daryti, jeigu nutiktų nelaimė. Pavyzdžiui, jei kiltų gaisras ar ūkį užpiltų vanduo. Rizikos privalo būti vertinamos kompleksiškai. Didelių kiekių gyvūnų auginimas yra sudėtingas darbas. Tarkime, jeigu nors vieną dieną audinės būtų netinkamai pašertos, galėtų nugaišti visas ūkis – visas metų pelnas veltui“, – apie kailių auginimo specifiką atsiliepė C. Rosas, pridūręs, kad fermos, gaudamos serfitikatą, įgyja ir pasitikėjimą.
Kailinis akcentas ir balduose, ir aksesuaruose
Vien „Saga Furs“ aukcionas Helsinkyje kasmet generuoja apie 430 milijonus eurų apyvartos. Kur tokie kiekiai panaudojami? Kailiai šiandien puošia batus, rankines, striukes. Populiaru naudoti ir namų dekoro gamyboje.
Nepriklausomai nuo mados industrijos, kurioje kailiai yra naudojami, pirkėjui ypač svarbu žinoti kur ir kaip buvo užauginti švelniakailiai gyvūnai. Tuo įsitikinęs „Saga Furs“ verslo vadybininkas C. Rosas, pridūręs, kad ir mados namai neperka nesertifikuotų kailių siuvimui.
„Anksčiau, jei norėdavai kailinių, juos reikėdavo pirkti vietinėje kailinių parduotuvėje. Dabar prekyba persikėlusi tik į garsių prekės ženklų parduotuves“, – paaiškino C. Rosas. Dauguma populiariausių ženklų mados industrijoje ant kailinių įsiuva etiketę, kuri patvirtina kailio kilmę iš sertifikuoto ūkio pagal „Saga Furs“ standartus.
Kailiai yra naudojami nuo neatmenamų laikų. Tačiau šiandien, tiesa, kailiniai tapo labiau prabangos preke, bet jo vartojimas, anot C. Roso, yra socialiai atsakingas.
„Didieji mados namai jokiu būdu nenori naudoti savo produkcijai tokių medžiagų, kurios yra žalingos aplinkai. Kailis yra natūralus produktas, kuris cirkuliuoja natūralioje gamtos ekosistemoje. O dažnai drabužiams siūti naudojamos kailio imitacijos yra gaminamos iš plastiko ar poliesterio, – kailio privalumus vardijo C. Rosas, pridūręs, kad nenatūralių medžiagų naudojimas žaloja pačią gamtą. – Viena didžiausių gamtos problemų šiuo metu yra plastikas, kuris masiškai teršia vandenynus. Driekiasi milžiniškos plastiko šiukšlių salos jūrose. Šiuo atveju, kailinių gyvūnų veisimas neturi tokios neigiamos įtakos aplinkai. Siekiame, kad ūkininkai, užsiimantys minkštakailių auginimu, visapusiškai gerbtų gamtą ir ją saugotų“.
Aukciono generalinis direktorius teigė girdėjęs nemažai stereotipų apie sintetinių medžiagų vartojimą drabužiams siūti. „Yra tekę girdėti pasisakymų, kad netikras kailis – plastikinis – yra ekologiškas. Kaip tai gali būti ekologiška, jeigu vos per sezoną ar du tokius drabužius sunešiojus, jie nesuirs dar kelis šimtus metų?“, – retoriškai paklausė P. Faleniusas.
