02 14

Kaimynystėje esantis kraštas lietuvį nukėlė į sovietmetį: tai tarsi Europos juodoji skylė

Prieš užeinant pandemijai, vis nukakdavau į dabar Rusijai priklausantį Karaliaučiaus kraštą – tas našlaitiškas žemės lopinėlis mane visada domino. Kuo? Na, tikrai ne savo rusiškąja dabartimi. Kelis šimtmečius vokišku buvęs kraštas mane traukia būtent savo vokiškuoju palikimu. Aišku, fakto tai nekeičia – norint jį pamatyti, šiandien tenka vykti į Rusiją.
Karaliaučiaus kraštas
Karaliaučiaus kraštas / Vaido Mikaičio nuotr.

Ikipandeminę vasarą rusai supaprastino patekimą į Karaliaučių įsidiegdami elektronines vizas, kas labai palengvino ir atpigino kelionę. Tą vasarą, pamenu, į Karaliaučių metėsi ir būriai lietuvių – prie krašto sienos laukdavo daugiausia lietuvių vairuojami automobiliai. Vieni ten važiavo atostogauti, kiti apsipirkti, tretiems išvis buvo įdomu patirti, kas ten per keista teritorija.

O kodėl tą kraštą pavadinau našlaitišku. Nes jo niekas, įskaitant ir pačius rusus, nemyli. Jis Europos žemėlapyje yra tarsi bjauri juodoji skylė, tarsi zaraza bei votis, visiems gadinanti kraują, ir, deja, labiausiai mums.

Vaido Mikaičio nuotr. / Karaliaučiaus kraštas
Vaido Mikaičio nuotr. / Karaliaučiaus kraštas

Trumpai papasakosiu, iš kur ta vargo žemė išvis atsirado. Kaip jau minėjau, dabartinėje Karaliaučiaus krašto (dabar vadinamoje baisiu pavadinimu – Kaliningrad) teritorijoje viešpatavo vienokios ar kitokios vokiečių valstybės įstatymai. Rusai į tas žemes galėjo užeiti nebent kaip svečiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis