Kaip Antrojo pasaulinio karo metu su žeme sulygintas miestas tapo Kalėdų sostine

Dabar Rovaniemyje, Suomijoje, pats darbymetis – gruodį šį Laplandijos miestą šalia Poliarinio rato užplūsta Kalėdų Senio ieškantys keliautojai. Bet miestas gerai žinomas ne tik kalėdinės dvasios ieškotojams, bet ir besidomintiems Antruoju pasauliniu karu.
Suomijos kariai įžengia į sudegintą Rovaniemį 1944 m.
Suomijos kariai įžengia į sudegintą Rovaniemį 1944 m. / „Wikimedia Commons“ nuotr.
Temos: 1 Kelionės

Kaip Rovaniemis tapo Kalėdų Senio namais? Paprasto atsakymo nėra. Juk Šventasis Mikalojus (Nikolajus), kuris buvo dabartinio barzdoto dovanų nešėjo įkvėpimas, III–IV a. gyveno Turkijoje, Antalijoje. Kita vertus, paprastai Kalėdų Senis būdavo siejamas su sniegu, o anksčiau Šiaurės ašigalis buvo ta paslaptinga negyvenama vieta, kurioje ir galėjo gyventi Kalėdų personažas su visais savo elfais.

Pirmas žinomas kartas, kai Kalėdų Senis buvo susietas su Šiaurės ašigaliu, buvo 1866 m. – „Harper’s Weekly“ komikse. Piešiniai taip išpopuliarėjo, kad barzdotas geradaris tapo Kalėdų Senio prototipu. Kodėl autorius pasirinko būtent Šiaurės ašigalį savo kūriniams – taip ir likę neaišku.

Kalėdų senis „Harper’s Weekly“
Kalėdų senis „Harper’s Weekly“

1927 m. žinomas Suomijos radijo laidų vedėjas Markus Rautio paskelbė, kad Kalėdų senio dirbtuvės buvo rastas Laplandijoje – prie Korvatunturi kalno. Idėja, kad būtent Laplandija yra Kalėdų senio namai, greitai prigijo ir įsišaknijo žmonių sąmonėje, ypač – suomių. Juk Šiaurės ašigalyje net nėra elnių, o Laplandijoje jie laisvai gyvena.

Tačiau į Kalėdų miestelį važiuojama ne prie Korvatunturi kalno netoli Rusijos sienos, o prie Rovaniemio. Tai buvo gerai apskaičiuotas sprendimas, nors jo įgyvendinimas ir truko kelis dešimtmečius.

Rovaniemis ir jo apylinkės buvo nuožmių Antrojo pasaulinio karo mūšių vieta. Aukso karštligė miestą buvo išauginusi, jis buvo svarbus transporto taškas, jungiantis Europą su Rusija ir Barenco jūra.

Dėl to Antrojo pasaulinio karo metu svarbus strateginis miestas buvo niokojamas. Rovaniemį bombardavo rusai, buvo užėmę naciai, o besitraukiantys jie degino ir griovė viską. Iš Rovaniemio naciams bėgant praktiškai nieko neliko – tebestovėjo vos 10 proc. pastatų.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Sudegintas Rovaniemis 1944 m.
„Wikimedia Commons“ nuotr./Sudegintas Rovaniemis 1944 m.

Miestas, kokį matome dabar, buvo atstatytas po karo – gavus Jungtinių Tautų finansavimą. Darbo ėmėsi suomių architektas Alvaras Aalto, kuris miesto planą sukūrė pagal elnio galvos kontūrus. Miestui didelė garbė buvo pirmosios JAV ledi Eleanor Roosevelt apsilankymas 1950 m.

Turizmas buvo svarbi Rovaniemio atgimimo sąlyga. 1957 m. „The New York Times“ aprašė keliones į „laukinę Europos šiaurę“ vasarą, kai saulė nenusileidžia žemiau horizonto. Lankytojų daugėjo, bet vangiai. Tik 1984 m. Suomijos turizmo agentūra nusprendė Laplandiją oficialiai reklamuoti kaip Kalėdų Senio namus. Jau kitais metais šalia Rovaniemio buvo atidaryta Kalėdų Senio rezidencija, kuri iki šiol traukia minias lankytojų.

1989 m. 16-a didžiausių Suomijos įmonių sukūrė „Kalėdų Senio žemės asociaciją“, kurios vienintelė funkcija – padėti „parduoti“ Kalėdų Senio idėją. Kalėdų Seniais aprengti „ambasadoriai“ buvo siunčiami po visą pasaulį, kad padėtų išreklamuoti Laplandiją.

Nors Rovaniemis siejamas su džiugiausia metų švente, tamsios istorijos žymių čia vis dar yra. Pavyzdžiui, Kalėdų Senio oficialus oro uostas yra buvęs nacių karinių oro pajėgų „Luftwaffe“ aerodromas. Miškuose netoli Kalėdų senio rezidencijos dar galima rasti nemažai karinių struktūrų likučių.

123rf.com nuotr./Rovaniemio oro uostas – buvęs „Luftwaffe“ karinis aerodromas
123rf.com nuotr./Rovaniemio oro uostas – buvęs „Luftwaffe“ karinis aerodromas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis