Apytiksliai skaičiuojant, šio ežero vanduo sudaro 20 proc. pasaulio gėlo vandens išteklių. Tai antras pagal dydį pasaulio ežeras, po Kaspijos jūros. Ką galima veikti prie jo ar ant jo žiemą? Ogi, daug ką, pasirodo.
1. Judėjimo laisvė ledo karalystėje
Baikalo klimatas yra švelnesnis, negu jį supančios teritorijos. Žiemą temperatūra nukrenta vidutiniškai iki -25°C, o vasarą vidutinė temperatūra būna +17 °C. Ežero paviršius užšąla sausį, ledo storis, priklausomai nuo vietos, 80–110 cm, atitirpsta gegužės (kartais birželio) mėnesį. Užšąla ežeras lėtai ir vėlai, tarp gruodžio 21 ir sausio 16 d. Būtent šiuo metu ledas susidaro labai kietas ir storas (0,7–1,3 m storio). Baikalo ežero ledas seniai garsėja tarp keliautojų: savo skaidrumu, grožiu, įtrūkiais, piešiniais ir formomis. Keliaudami per užšalusį ežerą-jūrą, pamatysite įvairiausių formų ir atspalvių ledo karalystę: nuo aukštų ledo uolų ir sustingusių bangų, iki žydro veidrodinio lygaus paviršiaus. Dažnai ledo skaidrumas atrodo net nenatūralus ir stebuklingas. Po sustingusį Baikalą populiaru važinėti automobiliais, rogėmis, pačiūžomis ir dviračiais.
2. Milijono vietų čiuožykla
Baikalas žiemą, be abejonės, – pati didžiausia pasaulio čiuožykla. Skaidraus ir lygaus ledo plotai kasmet pritraukia vis daugiau čiuožinėjimo mėgėjų ir sportininkų. Nuotykis išbandyti jėgas laukinėje gamtoje, kai po tavo kojomis kilometrinis vandens gylis, gali tapti vienu ryškiausių prisiminimų gyvenime, mat Baikalo ledas unikalus dar ir savo itin ryškia žydra spalva. Dažnas keliautojas, stovėjęs ant pačiūžų ant Baikalo ledo, prilygina savo emocijas ant mėnulio žengusio kosmonauto jausmams. Juk čia, Sibire, po tavo kojomis atsiduria metras ledo, o po juo tikras žydras vandens kosmosas. Tiesa, ilgalaikis žygis pačiūžomis į ežero gilumą reikalauja pasiruošimo ir nemažo ryžto, tačiau ežero pakrantėse esančiose turistinėse bazėse ar kaimeliuose galima išsinuomoti pačiūžas ir pasigrožėti ledu nenutolstant toli nuo kranto.
3. Karštosios Baikalo versmės
„5 minutės pragaro ir tu – rojuje“, – taip apie dar vieną Baikalo gamtos stebuklą, karštąsias versmes, juokauja vietos gyventojai. „5 minučių pragaru“ vadinamas kelias nuo persirengimo kambarėlio iki vadinamosios karštosios vonios. Ja vadinami gamtiniai baseinėliai su karštu mineraliniu vandeniu, trykštančiu iš natūralių ežero šaltinių. Visi karštieji „sveikatos“ šaltiniai trykšta Buriatijos pusėje. Baikalo pakrantėje, Dzelindos ir Goudžekito vietovėse įsikūrusiose vandens gydyklose. Į jas galima nesunkiai nukeliauti traukiniu iš Severobaikalsko. Čia galima atvykti ir porai valandų, tiesiog pamirkti „sveikatos rojuje“, ir keletui dienų.
4. Žūklė po Baikalo ledu
Žūklė – pati masiškiausia žiemos pramoga ant Baikalo ežero ledo: daugeliui – tai gyvybiškai reikalinga veikla ir būdas užsidirbti, kitiems – tai pramoga ir sportas. Poledinės žūklės sezonas Baikalo ežere prasideda sausį, kuomet užšąla ežero marios ir įlankos. Daugelis turizmo agentūrų reklamuoja žieminį Baikalą būtent per poledinę žūklę. Nuo vasario iki balandžio žvejai traukia vis toliau nuo kranto, į „atvirą jūrą“, todėl ir jų laimikiai atrodo vis įspūdingiau. Malonu žvejoti ant Baikalo ežero ir dėl to, jog čia beveik visuomet šviečia saulė, o kovo-balandžio mėnesiais, ji ne tik šviečia, bet ir šildo. Pastarąjį dešimtmetį vietos entuziastai populiarina žūklę ant Baikalo ežero, rengdami masines varžytuves ir žūklės festivalius. Į juos kasmet susirenka vis daugiau žmonių iš viso pasaulio.
5. Šiaurietiškas svetingumas
Per trumpą vasarą prie Baikalo turistų į vietos kaimelius ir miestelius suvažiuoja daugybė. Tačiau žiemos turizmas dar nėra labai populiarus, todėl būtent šaltuoju metu vietiniai itin džiaugiasi atvykėliais. Aptarnavimo kokybė pagerėja, kainos, palyginti su vasaros kainynais, perpus, o kartais ir dar daugiau, mažesnės. Be to, pramogų pasirinkimas žiemą kur kas turtingesnis nei vasarą: nuo žūklės ir čiuožinėjimo, iki karštųjų mineralinių vandenų vonių ir ledo skulptūrų festivalio, golfo čempionato ant ledo ir naujų muziejinių ekspozicijų atvirame ore.
Dėl savo formos Baikalas dar vadinamas Mėlynąja Sibiro akimi, dėl gamtinių turtų – Sibiro perlu. Jo plotas siekia 31 500 kv. km, ilgis 636 km, didžiausias plotis 79,4 km, o didžiausias gylis – 1 621 m, vidutinis gylis 730 m. Tai didžiausias gėlavandenis Azijos ir giliausias Žemės ežeras. Taip pat vienas iš geologiškai seniausių ežerų (amžius apie 25–30 milijonų metų).
