Ganvjė (Ganvie) kaimas buvo pastatytas Nokujė ežero viduryje prieš 400 metų, o jo unikali istorija prasideda vergovės laikais. XVIII a. vietinės tofinu genties gyventojai desperatiškai stengėsi pabėgti nuo Fon ir Dahomėjaus karalysčių karių, kurie gaudė žmones ir pardavinėjo juos portugalų prekybininkams.
Dabartinių gyventojų protėviai pabėgo prie ežero, kurio bijojo kareiviai, tikėję, kad po jo paviršiumi gyvena baisus demonas. Tai žinodama gentis nusprendė statyti namus ant polių viduryje vandens.
Ganvjė (Ganvie) kaimas buvo pastatytas Nokujė ežero viduryje prieš 400 metų.
Kaimo pavadinimas yra duoklė šiai istorijai, nes vietine kalba Ganvie reiškia „mes išgyvenome“.
Nepaisant to, kad jiems nebegrėsė jokia grėsmė, žmonės ir toliau gyveno savo namuose virš ežero. Bėgant šimtmečiams Ganvjė neatpažįstamai išaugo.
Koks gyvenimas „Afrikos Venecijoje“?
Šiandien kaime gyvena apie 30 000 žmonių – jie vadinami „vandens žmonėmis“.
„Gyvename iš žvejybos, – sako šio kaimo gyventojas Edmonas Adissa. – Čia apsigyvenome, kad pabėgtume nuo vergijos. Pragyvenimui užsidirbame iš žvejybos.“
Dar ir šiandien viskas kaime stovi ant polių – nuo grožio baro iki turgaus, viešbučių, mokyklų, ligoninės, įmonių ir bažnyčių. Vienintelė susisiekimo priemonė – siauros kanojos, vadinamos pirogomis.
Tačiau turizmas palaipsniui pakeitė žvejybą, kuri yra pagrindinis Ganvjė gyventojų pajamų šaltinis. Vietinio turizmo biuro duomenimis, kasmet ežero kaimelį aplanko apie 10 000 turistų.
