Prieš kurį laiką net išpopuliarėjo memas, kaip Kroatija esą yra atėmusi visą pakrantę iš Bosnijos:
Bet Bosnijoje ir Hercogovinoje iš tiesų yra graži Adrijos jūros pakrantė, tačiau per ją visą pereiti pakaktų vienos popietės. Ji jūrą pasiekia per vadinamąjį Neumo koridorių, kuris padalija Kroatiją į dvi dalis.
Tam, kad suprastumėme, kaip tai nutiko, reikia grįžti kelis šimtmečius atgal.
Visas šis kraštas – Dalmatija – buvo nuolatinių kovų tarp Venecijos respublikos ir Osmanų imperijos vieta. Venecija kontroliavo didžiąją dalį Dalmatijos, tik Dubrovnikas buvo miestas-valstybė, kuris išlaikė nepriklausomybę nuo XIV a., o vėliau tapo Osmanų imperijos vasalu. Osmanų imperija kontroliavo gretimą Bosnijos karalystę ir Hercogovinos regioną.
Kai osmanai pradėjo gvieštis kitų teritorijų, Venecijai į pagalbą atėjo sąjungininkai iš Europos. Dubrovnikas atsidūrė ne savo karo centre. Būdamas Osmanų imperijos vasalu, jis bijojo, kad osmanų priešai mėgins miestą pulti. Tam, kad apsisaugotų nuo Šventosios lygos puolimo, jis tiesiog atsiskyrė nuo Dalmatijos – nedidelę žemės dalį palei Adrijos jūrą (būtent tą, kur dabar yra Neumas) atidavė Osmanų imperijai. Po tokio veiksmo osmanų priešai, norintys pasiekti Dubrovniką, turėjo kirsti imperijos žemes.
Sprendimas iš tiesų suveikė – nors osmanai patyrė triuškinamą pralaimėjimą ir neteko daug teritorijų, Dubrovnikas liko nepaliestas iki pat 1806 m., kai į jį įžengė Napoleono armija.
Bosniją iki pat 1878 m. kontroliavo osmanai. Tuomet – Austrijos-Vengrijos imperija, o po Pirmojo pasaulinio karo čia buvo sukurta Jugoslavija.
Galiausiai su komunizmo žlugimu Jugoslavija iširo į nepriklausomas valstybes – Bosniją ir Hercogoviną, Kroatiją, Makedoniją, Juodkalniją, Serbiją ir Slovėniją. Bosnija ir Hercogovina išlaikė siaurą priėjimą prie jūros, kurį osmanams buvo atidavęs Dubrovnikas.
Vos 12 km pakrantė yra antra pagal trumpumą visame pasaulyje – pagal šį kriterijų Bosnija nusileidžia tik Monakui.
Šis nedidelis Bosnijos ir Hercogovinos įsiterpimas prie jūros tapo šiokiu tokiu galvos skausmu turistams, kurie keliauja palei visą Kroatijos pakrantę. Dauguma jų nori pasiekti gražųjį viduramžių miestą Dubrovniką – ypač, kai jis tapo dar ir „Sostų karų“ žvaigžde. Tačiau jiems reikia kirsti Neumą, tad ir du kartus kirsti tarp valstybių esančias sienas. Ilgus metus taisyklės čia buvo labai laisvos – turistų autobusai dažnai net nestabtelėdavo pasienyje.
2013 m. Kroatijai tapus Europos Sąjungos nare, atsirado griežtesnė sienų kontrolė, tad vasarą reikia nusiteikti ir eilėms pasienyje.
Kroatija sugalvojo, kaip tai išspręsti – užsimojo pastatyti 2,4 km ilgio tiltą, kuris abi Kroatijos dalis sujungtų aplenkiant Neumą. Bosnija tam bandė prieštarauti, nes baiminosi, kad tai galėtų komplikuoti laivybą, jeigu Neumas kada virstų didesniu uostu. Dabar jis yra ramus kurortas.
Nepaisant to, tilto statybos prasidėjo 2007 m., bet jas tuomet sustabdė finansų krizė. Situacijai pagerėjus, Kroatija iš ES gavo 357 milijonų paramą projektui, tad iki 2022 m. pabaigos Dubrovnikas turėtų būti sujungtas su likusia Kroatijos dalimi antru pagal ilgį tiltu Europoje.