Aprašai internete (vienas jų buvo berods 2013 metų, o kiti – be publikavimo datų) skelbė, kad apie 1 km ilgio pėsčiųjų takas „Žodis girios draugui“ yra Valkininkų miestelio perlas su patogiai įrengta medine danga, gražiu mišku, mažąja medine architektūra ir ypač gražiais Merkio upės vingiais. Vietiniai šį taką vadina parku ir mėgsta juo pasivaikščioti.
O štai pažiūrėkite į nuotraukas, ką gi mes radome atvykę ir pradėję keliauti šiuo gražiai aprašytu taku.
Nematėme mes nei gražaus miško, nei žavėjomės nuostabia gamta, nes visiškai visą kelią turėjome žiūrėti po kojomis, kad nepargriūtume ar nesusižeistume. Informaciniai stendai buvo išblukę, prisėsti ant suoliukų didelio noro nekilo, apsauginės tvorelės palūžusios ir nebeatliekančios savo apsaugos funkcijos.
Visgi nesustojome, neapsisukome ir negrįžome atgal, o ėjome šiuo taku toliau, nes labai knietėjo pamatyti Merkio upės vingius su vaizdingais, nuplautais smėlio krantais. Gerai, kad takas nėra ilgas, tad vaizdingąją jo vietą priėjome greitai.
Iš pradžių abejojau, ar rašyti apie šį taką, nes juk tokios apleistos lankytinos vietos liežuvis tikrai neapsiverčia rekomenduoti. Tačiau nusprendžiau, kad šis įrašas yra būtinas kaip įspėjimas kitiems, ieškantiems informacijos apie pėsčiųjų taką „Žodis girios draugui“, jog čia geriau nevažiuoti.
Dabar kiekvieną kartą girdėdama, kad Lietuvoje atidarytas naujas pėsčiųjų takas (ir ypač kai tai padaroma Europos Sąjungos lėšomis), visada pagalvoju, ar jį įkūrusieji jau dabar yra pasiruošę taką nuolat prižiūrėti ir remontuoti, kad nenutiktų taip, kaip mano šios istorijos herojui.
Daugiau takų aprašymų galima rasti autorės tinklaraštyje www.checkinlithuania.com
