Šių idėjų autorius – bastūnas Wojtekas. Jei bastydamiesi po pasaulį sutiksite tris vaikinus, dėvinčius raudonas striukes, avinčius rudais kalnų batais ir užsimaukšlinusius juodas kepures, žinokite – tai jie, keliautojai iš Lenkijos. Vieną jų – Wojteką sutikau ryte Trakų Vokės stotelėje. Jo draugai jau laukė miesto centre, o jis (betranzuojant trijulės keliams išsiskyrus) vis dar bandė pagauti pakeleivingą mašiną.
Mano tikslas buvo biblioteka, o Wojteko – Nepalas.
Didelė kuprinė, planuojami 6 mėnesiai kelyje ir tik 300 eurų kišenėje. Tai, kad pigiau keliauti tranzuojant ir apsistojant per Couchsurfing‘ą – jau seniai niekam ne paslaptis. Bet Wojtekas man papasakojo ir daugiau būdų. Pavyzdžiui, kaip nemokamai pavalgyti?
„Ateini į restoraną, prisistatai personalui. Papasakoji, iš kur esi, kur keliauji. Pasisiūlai kelias valandas padirbėti bet kokį darbą ir už tai paprašai atlygio – pavalgyti“, – sako Wojtekas. Gal nepatikėsite, bet didžioji dauguma kavinių savininkų atsako „taip“! Jo patirtis sako, kad tik 20 proc. restoranų išvaro juos lauk. Be to, dauguma kavinių galiausiai pavaišina nemokamai, be jokio darbo.
Štai Vilniuje ši idėja tik dar kartą pasitvirtino. Trijulė nusprendė pavalgyti netoli Katedros aikštės esančiame restorane „Spyros Metaxas“. Savininkas sutiko padovanoti jiems didelę picą ir alaus už tokią paslaugą: jie savo kelionių grupėje feisbuke pasidalins nuoroda į restoraną ir taip jį pareklamuos. Kodėl gi ne? Aišku, svarbu tai, kad Wojtekas ir jo draugai „Facebook“ turi per 2,5 tūkstančio sekėjų. Tačiau, pasak jų, kol šio puslapio nebuvo, idėja vis tiek veikė.
Kitas būdas – kaip per dieną prasimanyti smulkių pinigų, kurių kartais pritrūksta nakvynei. Wojtekas pasakojo, kad būdamas Pietų Amerikoje vieną dieną suprato beturintis tik 80 eurų. Jis norėjo keliauti toliau, tačiau finansinė padėtis vertė sustoti. Tuomet besivaikščiodamas po miestą parduotuvės vitrinoje pastebėjo polaroidinį fotoaparatą, kurio labai seniai troško. Patikrino kainą – lygiai 80 eurų. Ir vaikinas surizikavo: už paskutinius pinigus svečioje šalyje nusipirko šį fotoaparatą, nes turėjo planą, kaip su juo prasimanyti daugiau pinigų.
„Įžymiose miesto vietose prieidavau prie žmonių, trumpai papasakodavau apie save ir pasiūlydavau juos nufotografuoti. Tiek vietinius, tiek turistus. Vėliau tą nuotrauką parduodavau jiems už 5 dolerius. Daug žmonių džiugiai priimdavo mano pasiūlymą,“ – pasakojo keliautojas.
Taip Wojtekas susirinko nemažą sumą pinigų ir galėjo tęsti savo kelionę po Pietų Ameriką. Sutikusi jį ir draugus Vilniuje mačiau, kad vaikinai turi kelis polaroidinius fotoaparatus.
Šie du būdai – paprasti ir įgyvendinami kiekvienam keliautojui, kuris nebijo bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Wojtekas mano, kad tai ne tik leidžia keliaujant sutaupyti pinigų, tačiau ir artimiau pažinti vietinius: pabendrauti su jais, suvokti kultūrinį mentalitetą.
Beje, savo kelionę aprašyti ir nepagailėjus pinigų išleisti apie ją knygą – irgi protingas pasirinkimas. Apie kelionę Pietų Amerikoje išleista knyga „Aventura“ („aventura“ ispanų kalba – nuotykis, – aut. past.) ne tik sėkmingai parduodama, bet ir sukėlė rėmėjų pasitikėjimą.
Tad šį kartą kelionei iš rėmėjų vaikinai gavo minėtas raudonas striukes, batus, be to, šiltus miegmaišius, kurių neabejotinai prireiks Nepalo kalnuose.
Artimiausiomis dienomis jaunuoliai keliaus per Latviją, Estiją, Suomiją. Rusijoje sės į traukinį ir pervažiavę žemyną pradės kelionę po tolimuosius Azijos kraštus. Jų nuotykius galima sekti feisbuko puslapyje Aventura-Przygoda. Nors kol kas viskas ten pasakojama lenkiškai, tačiau netrukus turėtų pasirodyti ir tekstai išversti į anglų kalbą.