Laike sustojusi Centrinė Azija
Uzbekija ir Turkmėnija laikomos vienomis autoritariškiausių valstybių. Šių šalių prezidentai valdžioje jau daugybę dešimtmečių, o valdymo pagrindas – vienpartinė sistema.
Uzbekijoje griežta žodžio cenzūra, o Turkmėnijoje apskritai per žinias daugiau nieko kito nepamatysite, tik šokius ir dainas – tuo siekiama sukurti nuolatinės gerovės įspūdį.
Tarptautinės žinios cenzūruojamos, internetu pasiekiama informacija griežtai ribojama, o mokyklose pritaikoma programa, kuri vaikus skatina nemąstyti kritiškai. Taigi, panašu, kad žodžio laisvė šioje šalyje susiduria su rimtais iššūkiais.
Tačiau vietiniai gyventojai tik šypteli tai išgirdę. Priešingai nei Baltijos šalys, subyrėjus Sovietų Sąjungai Centrinės Azijos šalių blokas daugelių aspektų nustojo vystytis.
Profesija čia renkamasi ne pagal tai, kaip gerai mokaisi ar koks gabus esi. Svarbiausia, kuo dirba tavo šeimos nariai ar draugai ir kur jie gali „padėti“ įsidarbinti.
Su didžiausiu kartėliu pašnekovai pasakoja apie čionykštę darbo kultūrą, kur rezultatai nedaug tereiškia, kur žmonės, kaip ir šių šalių prezidentai, savo pozicijose „sėdi“ ištisus dešimtmečius.
Panašu, kad čia laisvę labiau nei bet kokie įstatymai ar valstybinės nuostatos riboja pati visuomenė. O ir valstybės valdytojai patenkinti – kuo mažiau žmonės tobulėja, tuo mažesni jų poreikiai, tuo mažiau jie nori pokyčių.
Nenuostabu, kad laisvė šio regiono gyventojų akimis – būti tai, kuo trokšti, siekti savo tikslų, dėti pastangas ir būti už tai įvertintam. Tad gal demokratija, kai galime išsirinkti savo valdžią, kuri atstovautų mūsų interesams ir poreikiams, padeda žmonėms būti laisviems?
Visagalė religija Irane
Iranas – viena įspūdingiausių mano aplankytų šalių. Ši valstybė save vadina teokratine respublika, o prezidentas čia renkamas visuotiniuose rinkimuose.
Tačiau bendraujant su iraniečiais labai greitai pajunti, kad demokratija nesuteikia čia taip trokštamos laisvės. Nuo 1979-ųjų islamas Irane – daugiau nei valstybinė religija.
Trokštama laisvė Irane – pasirinkti savo tikėjimą, apie jį viešai skelbti ir tuo džiaugtis.
Tai doktrina, kuri diktuoja ne tik visuomenės nuostatas ir gyvenimo būdą, bet ir padeda kurti šalies įstatymus. Taip šalies valdžia sako užtikrinanti „religinio sąmoningumo puoselėjimą“, sakydama, kad taip kuriama visuomeninė gerovė – juk, oficialiais duomenimis, musulmonų Irane – 99 proc. visų gyventojų.
Apsižvalgius gatvėse, kuriomis skuba vien galvas po hidžabais paslėpusios moterys, bei užsukus į perpildytas mečetes, imi tikėti sunkiai suvokiama statistika.
Tačiau tereikia užsukti pas iraniečius į svečius ir uždanga nukrinta – moterys su įniršiu meta savo hidžabus į šonus (nesvarbu, yra svečiuose svetimas vyras ar ne) ir skuba į draudžiamas pogrindines šokių pamokas.
Pasiteiravus apie religinį sąmoningumą ir tikėjimą, iraniečiai tuoj jus pataisys, kad sąmoningumo čia nėra – kalbame apie religinę priespaudą.
Trokštama laisvė Irane – pasirinkti savo tikėjimą, apie jį viešai skelbti ir tuo džiaugtis. Pavyzdžiui, noras pakeisti tikėjimą iš bet kokios religijos į islamą Irane yra sveikintinas, tačiau atvirkštinis variantas yra baudžiamas mirties bausme.
TAIP PAT SKAITYKITE: Iranas – stebinanti ir ant pokyčių slenksčio esanti šalis
Laisve vietiniai laiko ir galimybę susikurti savo vertybes, pačiam žmogui nuspręsti, kas svarbu. Valstybė neturėtų kištis, diktuoti, kas yra vulgaru, o kas ne. Neturėtų sakyti, kas moralu, o kas ne.
Tai turėtų būti pačių žmonių susivokimas. Pasirinkimo laisvės troškimas Irane toks stiprus, kad daugybė žmonių ieško būdų, kaip pabėgti iš šalies.
JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė – iraniečių akimis tai utopinės valstybės, tai laisvos šalies idealai. Jie pasiryžę palikti savo gerai apmokamus darbus, šeimas, namus ir atsiduoti nežinomybei, kad tik galėtų laisvai tikėti tuo, kuo nori.
Gruzijos siekiai
Besisvečiuojant Gruzijoje apie laisvę net klausti nereikia – išgirdę Lietuvos vardą žmonės šypteli ir mus vadina laisvais žmonėmis. Juk mes esame Europos Sąjungoje, galime keliauti ir dirbti, kur tik norime.
Įtempti Gruzijos santykiai su Rusija ir tas tolimas kelias NATO bei Europos Sąjungos link tarsi „įsuka“ šią nedidukę šalį tarp dviejų didžiulių jėgų.
Keliaudama po Gruziją susitranzuoju labai įdomų pašnekovą – Gruzijos gynybos ministrą. Jis pasakoja, kad laisvas judėjimas Gruzijoje yra ne tik tautos troškimas, bet ir vienas iš politinių prioritetų.
Nustebau sužinojusi, kad Lietuva gruzinams – pavyzdys. Turime panašią istoriją, esame panašaus dydžio, tačiau, anot gruzinų, lietuviai kur kas laisvesni.
„Pažiūrėkite, kiek jūsų čia atkeliauja Gruzijos aplankyti, kiek pasakoja apie kitas aplankytas šalis, o mes... Tik pasvajoti apie tai kol kas tegalime“, – liūdnai savo mintis dėsto vynininkas Zviadas.
Lietuva ir jos pasirinkimai
Paieškų tinklalapiuose įvedus žodžius „laisvė Lietuvoje“, prieš akis atsiranda sąrašas dažniausiai ieškomų šaltinių, kuriuose figūruoja nuomonės ir žodžio laisvė.
Spauda bei televizija taip pat mirga nuo straipsnių ir reportažų, svarstančių, ar tikrai mūsų žodžio laisvė nėra cenzūruojama, ar tikrai laisvai galime reikšti savo nuomonę viešai. Nors turime prieigą prie įvairių informacijos šaltinių, galime tuo, kas mums patinka ar nepatinka, dalintis viešai, tačiau vis dar svarstome, ar tikrai ją turime.
Laisvės suvokimas skirtingose visuomenėse ir valstybėse yra reliatyvus tam, kokiame brandos etape yra visuomenė, kur jai leidžia atsidurti valstybė ir jos santvarka.
Tad kas gi lemia laisvės suvokimo formavimąsi? Savos vertybės ir papročiai, kelionės, įvykiai aplink mus ir pasaulyje – šie aspektai ugdo bei keičia mūsų poreikius.
Kintant žmogui, keičiasi ir valstybės bei visuomenės, jos evoliucionuoja. Peršasi išvada, kad laisvės suvokimas skirtingose visuomenėse ir valstybėse yra reliatyvus tam, kokiame brandos etape yra visuomenė, kur jai leidžia atsidurti valstybė ir jos santvarka.
Lietuvoje laivės turime daugiau nei turkmėnai, uzbekai, iraniečiai ar gruzinai – galime laisvai keliauti, pasirinkti savo tikėjimą, siekti karjeros aukštumų norimoje pozicijoje.
Per 25-erius metus Lietuva labai pasikeitė. Atsidūrėme būryje valstybių, kurios siekia būti viena jėga, viena didžiule rinka. Tam reikia pokyčių. Kvepia dar vienu evoliucijos etapu. Įdomu, kokius laisvės poreikius jis atneš.