Kaip tai susiję su mūsų šios dienos Padniestrės tema? Ogi taip, kad kažkur skaičiau, jog ne tik Rusijoje ar Baltarusijoje, bet ir Padniestrėje buvo pastebėtas rusų pajėgų bruzdėjimas. Žinia, Padniestrė turi ilgą sieną su Ukraina, ir iš jos, sako, pastaroji irgi gali būti puolama. Nors rusų karių šioje įšaldyto konflikto zonoje nėra daug, bet pakankamai, jog pridarytų Ukrainai papildomų problemų.
Sako, jog Padniestrės pajėgos, reikalui esant, neabejotinai prisidės prie rusų ir taip pat puls Ukrainą iš už nugaros. Atrodo, kaip toks mažas, atskilęs ir nesvarbus žemės gabaliukas gali pridaryti tiek galvos skausmo, bet, pasirodo, gali. Žinoma, neabejoju, kad Ukraina su normalių šalių pagalba apgins visus savo pakraščius, bet vis tiek erzina, kad vietoje to, jog gyventum taikiai ir ramiai, turi tvarkytis su problemomis, kurias tau kelia agresyvūs kaimynai.
Turbūt prisimenate, kad Padniestrė yra siauras žemės lopinėlis, įsiterpęs tarp Ukrainos ir Moldovos, save pasiskelbęs nepriklausoma valstybe, nors teoriškai esantis Moldovos sudėtyje. Kaip esu pasakojęs, Padniestrė turi visus nepriklausomai valstybei reikiamus atributus, tokius kaip vėliava, herbas, pasas, pinigai, prezidentas, kariuomenė ir, svarbiausia, savo sienų kontrolė.
Tačiau ji neturi tarptautinio pripažinimo, kas visus šiuos išvardintus dalykus paverčia beverčiais. Viena vietinė moteriškė man aiškino, kad jai svarbiausia, jog jie patys save pripažįsta. Kaip sakoma sporto pasaulyje, mūsų širdyse jūs laimėtojai, nesvarbu, kad užėmėte 66 vietą iš 70 ir nebaigėte distancijos.
Ta moteriškė arba buvo neadekvati, arba šnekėjo kas liepta. Kaip gali jaustis gerai, kai vidutinis atlyginimas tavo šalyje yra 200 dolerių ir net į užsienį negali išvykti su nepripažintu pasu?
