Į 15min kreipėsi vilnietis Vytautas, kuris į Portugalijos salą Madeirą su šeima turėjo išvykti kovo 17 d. Žinoma, kelionė buvo atšaukta dėl koronaviruso plitimo. Neradęs kompromiso su kelionių organizatoriumi dėl kelionės datos ar krypties keitimo, jis paprašė grąžinti pinigus. Čia jis pasakoja susidūręs su bendrovės keičiama pozicija, užtarimo nesulaukė ir Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT).
Esminis ginčas kilęs dėl to, nuo kada pradedamas skaičiuoti 90-ies dienų terminas, per kurį organizatoriai privalo grąžinti pinigus. Pavyzdžiui, jis dar net nepradėjęs kapsėti tiems, kurie turėjo keliones į Egiptą ar Turkiją.
„Labiausiai suglumino ir įpykino „Itaka Lietuva“ staiga pakeista pozicija dėl pinigų grąžinimo pagrindo ir termino“, – apgailestavo Vytautas. Anot jo, prieš tai bent 4 kartus raštu patikinusi, nuo kada pradėtos skaičiuoti 90 dienų, artėjant termino pabaigai bendrovė jau kardinaliai pakeitė savo argumentus.
„Bandoma visais būdais nustumti pinigų grąžinimą net ir išsižadant ankstesnių teiginių bei, manau, pažeidžiant teisės aktus“, – rašė Vytautas laiške redakcijai.
Kelionių organizatoriaus argumentais suabejojo ne tik Vytautas, bet ir 15min kalbintas teisininkas, tačiau VVTAT stojo „Itakos“ pusėn. Pabandykime išsiaiškinti situaciją.
Vis dar neatgauna daugiau nei 2 tūkst. eurų
Vytautas kelionę į Madeirą iš „Itakos“ įsigijo 2019-ųjų spalį, lapkričio pradžioje įmonei jau buvo pervedęs visą sumą. Skrydžiai, dviejų savaičių poilsis 5 žvaigždučių viešbutyje dviem asmenims ir dar vienas skrydis Vilnius-Funšalis šeimai atsiėjo daugiau kaip 2,1 tūkst. Eur.
„Planavome, kad kartu atostogaus suaugę mūsų vaikai, todėl jie savarankiškai užsisakė numerį tame pačiame viešbutyje. Vienas turėjo atskristi iš Londono, kitas turėjo skristi kartu, tam ir reikėjo vieną bilietą iš Vilniaus ir atgal pirkti atskirai“, – paaiškino Vytautas.
Kelionė šeimai atsiėjo daugiau kaip 2,1 tūkst. Eur
Koronavirusui jau dusinant Europą, skrydžiai, žinoma, jau nebevyko. Kilusį chaosą dėl atšauktų kelionių raminti ėmėsi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ši rekomendavo keliautojams ieškoti kompromisų su organizatoriais – kad staiga visiems pinigus atiduoti turinčios bendrovės nebūtų iškart įstumtos į bankrotą.
Vytautas pasakoja mėginęs ieškoti išeities šioje situacijoje. „Paprašėme, kad 14 dienų kelionę „Itaka“ tiems patiems dviem asmenims perkeltų į rugsėjo galą. Vadovaudamiesi protingumo principu šį laikotarpį pasirinkome todėl, kad jis buvo pats pigiausias tokiai kelionei į minėtą viešbutį iš visų „Itakos“ siūlytų. Tikėjomės, kad kompromiso ieškojimas turi būti abipusis, todėl kelionės organizatoriaus paprašėme atsižvelgti į sudėtingą situaciją ir pasielgti taip, kad kelionė būtų pakeista be papildomų išlaidų“, – pasakojo vyras.
Tačiau jis sulaukė atsakymo, kad už perkėlimą jiems tektų primokėti 609 eurus, jokių nuolaidų pasiūlyti jie esą negali. „Kompromiso ieškojimas buvo vienpusis“, – įvertino Vytautas.
Nematydamas kitos išeities, jis balandžio 20 d. kreipėsi dėl pinigų grąžinimo. „Nurodžiau, kad kadangi „Itaka“ atsisakė nemokamai perkelti kelionę, o rinktis kitų krypčių neturėjau poreikio ir galimybių (kaip ir primokėti papildomai), todėl vykdydamas VVTAT pasiūlymą UAB „Itaka Lietuva“ vėl paprašiau nutraukti kelionių sutartis ir grąžinti pinigus“, – istoriją dėstė pašnekovas.
„Operatorius bent 4 kartus raštu buvo užtikrinęs, kad per 90 dienų nuo kelionių apribojimo panaikinimo pinigus grąžins, kaip ir numatyta teisės aktuose“, – rašė Vytautas.
Painiava dėl apribojimų
Pavasarį Seimas priėmė Civilinio kodekso pakeitimą, kuris organizatoriams leido pinigus grąžinti ne per 14 dienų, kaip tai buvo anksčiau, o per 90 dienų, jeigu kelionės vykdyti neleidžia Turizmo įstatyme numatyti apribojimai. Tiesa, parlamentarai norėjo dar ilgesnio termino (6 mėnesių), tačiau tam pasipriešino prezidentas.
15min jau rašė, kad CK pakeitimas įvedė didelę painiavą – kada baigiasi tie pakeitime minimi kelionių apribojimai? Pavyzdžiui, atšauktoms kelionėms į Egiptą ar Turkiją pinigų grąžinimo terminas dar net nepradėtas skaičiuoti, nes joms vis dar galioja apribojimai.
Tačiau kaip su Madeira?
Lietuvoje kovo mėnesį įvedus karantiną, Užsienio reikalų ministerija paskelbė rekomenduojanti piliečiams atidėti visas keliones. URM skelbiamas žemėlapis nusidažė raudonai – visoms valstybėms buvo priskirta griežčiausia rekomendacija – nevykti. URM rekomendacija yra ir griežtas nurodymas Lietuvos organizatoriams nevykdyti kelionių į „raudonas“ šalis.
Tačiau rugsėjo 4 d. URM nusprendė padaryti kelias išimtis regionams, tarp jų – ir Madeirai. Nors visa Portugalija tebebuvo „raudona“, URM atnaujino kelionių rekomendacijas vykstantiems organizuotomis turistų grupėmis tiesioginiais užsakomaisiais skrydžiais į Tunisą, Portugalijos Madeiros ir Azorų salų regionus. Tai yra – kelionės į šiuos regionus nebėra draudžiamos.
Su tuo, anot Vytauto, nesiginčijo ir „Itaka“, tačiau vėliau nuomonę pakeitė. „Terminui artėjant į pabaigą (baigtųsi gruodžio 2 d.), „Itakos“ pozicija staiga kardinaliai pasikeitė, dabar operatorius grąžinimo terminą sieja su kitais teisės aktais, reikalavimais dėl saviizoliacijos ir pan. Žodžiu, bandoma visais būdais nustumti pinigų grąžinimą net ir išsižadant ankstesnių teiginių bei, manau, pažeidžiant teisės aktus“, – rašė Vytautas.
Terminui artėjant į pabaigą (baigtųsi gruodžio 2 d.), „Itakos“ pozicija staiga kardinaliai pasikeitė, – rašė Vytautas
„Itaka“ keliautojui argumentavo, kad apribojimais laikoma ir tai, jog Portugalija įtraukta į COVID-19 paveiktų šalių sąrašą. Grįžus iš šio sąrašo šalių žmonėms yra privaloma saviizoliuotis, tačiau jis savaime nėra draudimas į jas vykti.
Portugalija nuo pat birželio – sąrašo skelbimo pradžios – buvo į jį įtraukiama. Turizmo verslas prašė Sveikatos apsaugos ministerijos daryti išimtis regionams, tačiau SAM nusileido tik spalio pabaigoje, remdamasi Europos Komisijos rekomendacijomis. Madeirai išimtis dėl saviizoliacijos atsirado spalio 26 d.
Tad nesutarimų esmė – kada baigėsi apribojimai keliauti į Madeirą? Rugsėjo 4 d., kai URM leido organizuoti keliones į šią salą? Ar spalio 26 d., kai SAM paskelbė, kad grįžus iš jos nereikės izoliuotis? Nuo to ir priklauso, kada Vytautas atgaus savo sumokėtus 2,1 tūkst. Eur.
Teisininkas nesutinka su „Itakos“ argumentais
UAB „Itaka Lietuva“ pardavimų vadovė Daiva Strumskienė 15min teigė, kad organizuojant keliones didžiausias prioritetas – kad būtų užtikrintas keliautojų saugumas.
„Valstybių sienų kirtimo apribojimai, Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos ir galimybės kelionių organizatoriui saugiai bei užtikrinant visų paslaugų pagal sutartį suteikimą klientui lemia, kad ne visomis poilsio kryptimis šiai dienai gali būti vykdomos organizuotos kelionės paketo užsakomaisiais skrydžiais rėmuose“, – teigė ji komentare 15min.
D.Strumskienės teigimu, „Madeiros krypties statusas buvo pakeistas tik š. m. spalio 26 d. – t. y. buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Turizmo įstatyme nurodytas apribojimas/draudimas išvykti iš Lietuvos Respublikos į Madeiros salą“. „Todėl pastarosiomis savaitėmis, jeigu klientai kreipėsi dėl jų prašymų statuso patikslinimo ir situacijos, jie buvo informuojami, kad pinigų grąžinimas Jiems už šią kryptį bus atliktas per 90 dienų nuo minėto draudimo panaikinimo, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalyje nustatyto pinigų grąžinimo termino“, – komentavo „Itakos“ atstovė.
Tačiau tokiais kelionių organizatoriaus argumentais suabejojo advokatas Nerijus Zaleckas. Jo nuomone, tai, kad grįžus iš tam tikros šalies būtina saviizoliacija, nepatenka į Turizmo įstatyme numatytų apribojimų sąrašą. Jame apribojimais laikomi: karo, nepaprastoji padėtis, mobilizacija, karantinas, ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis arba kai Lietuvos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvą.
Teisininko nuomone, tai, kad grįžus iš tam tikros šalies būtina saviizoliacija, nepatenka į Turizmo įstatyme numatytų apribojimų sąrašą
„Tai, kad grįžusiam asmeniui gali reikėti saviizoliacijos, niekaip nedaro įtakos kelionės organizatoriaus įsipareigojimų vykdymui“, – situaciją 15min komentavo N.Zaleckas.
Dar daugiau – teisininkas svarsto, kad šiuo atveju net gali galioti 14-os, o ne 90-ies dienų pinigų grąžinimo terminas. „Mano manymu, kadangi kelionių organizatoriaus nurodytos aplinkybės nepatenka į tokių apribojimų sąvoką, dėl kurių jis negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų, pinigų grąžinimui taikomas ne 90, o 14 dienų terminas“, – teigė N.Zaleckas.
Civiliniame kodekse pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimą reglamentuoja dvi 6.751 straipsnio dalys.
„4 dalyje numatytas 14 dienų terminas yra bendras terminas, per kurį turi būti grąžinti pinigai, o 5 dalis ir 90 dienų terminas atsirado per karantiną ir taikoma turistinių kelionių sutartims, pagal kurias neįvyko organizuotos turistinės kelionės dėl Turizmo įstatyme numatytų apribojimų (kurie išvardyti aukščiau – red.).
Taigi, 5 dalis taikoma tik tais atvejais, kai kelionė neįvyko dėl vienos iš aukščiau Turizmo įstatyme nurodytų priežasčių. Kitais atvejais taikomas 14 dienų terminas“, – teisinius niuansus aiškino N.Zaleckas.
VVTAT: dėl saviizoliacijos reikalavimo kelionė netenka prasmės
Tuo tarpu Valstybinė vartotojų teisių tarnyba stoja kelionių organizatorių pusėn. Jos vertinimu, šioje situacijoje yra teisi „Itaka“, ir pinigų keliautojams teks palaukti ilgiau.
VVTAT komentare 15min pažymėjo, kad COVID-19 virusas yra priskiriamas ypatingosioms aplinkybėms, kurių paslaugų teikėjai negali kontroliuoti. O būtina saviizoliacija dėl jo yra svarus argumentas.
„Jeigu kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą (pavyzdžiui, dėl saviizoliacijos reikalavimo kelionė netenka prasmės ir nėra įmanoma įvykdyti organizuotos turistinės kelionės sąlygų), šiuo atveju turistas turi teisę nutraukti kelionės sutartį ir nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už kelionę sumokėti pinigai, tačiau jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą“, – aiškino VVTAT.
Komentuodama Madeiros atvejį, tarnyba 15min vertino, kad „vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu paveiktų šalių sąrašu bei Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis, į Portugalijos Madeiros salą buvo leista vykti nuo š. m. spalio 26 d.“ „Atsižvelgiant į tai, pinigų už atšauktą kelionę į Madeirą terminas pradedamas skaičiuoti nuo š. m. spalio 26 d.“, – konstatavo VVTAT.
Pagalba verslui stringa, dėl to kenčia keliautojai
Per 2020 m. III ketvirčius Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukė daugiau nei 900 vartotojų prašymų dėl atšauktų kelionių. Dažniausiai vartotojai kreipiasi dėl neįvykusių kelionių bei negrąžinamų sumokėtų pinigų.
Atsižvelgiant į tai, pinigų už atšauktą kelionę į Madeirą terminas pradedamas skaičiuoti nuo š. m. spalio 26 d., – konstatavo VVTAT.
„Itakos“ atstovės D.Strumskienės teigimu, iki lapkričio vidurio bendrovė jau didžiąja dalimi yra atsiskaičiusi su tais, kurie „neišvyko pavasarį ar vasaros pradžioje į Graikijos ar Italijos kryptimis suplanuotus organizatoriaus skrydžius, kai buvo atvertos sienos ir gauti leidimai vykdyti skrydžius vasaros metu būtent šiomis kryptimis, t.vy. laikantis 90 dienų termino.“ Tai sudaro apie 35 proc. keliautojų, kurie dėl pandemijos negalėjo išvykti per 2020-uosius metus į suplanuotas atostogas.
Dalis klientų sutiko vietoj pinigų priimti metus galiojančius kuponus ar pasikeisti atostogų planus perkeliant kelionės datą/kryptį į kitus metus.
„Šiai dienai yra susiklosčiusi ypač sunki ir neapibrėžta situacija visam turizmo sektoriui, pareikalavusi iš verslo nepaprastų sprendimų, o iš keliautojų kantrybės ir supratingumo“, – apie itin sunkius metus verslui sakė „Itakos“ atstovė.
Valdžia kelionių organizatoriams yra numačiusi tikslines paskolas, kurias šie panaudotų pinigų grąžinimui keliautojams. Tačiau verslas nuo pat priemonės įsigaliojimo skundžiasi, kad ši pagalba yra daugiau teorinė nei praktinė, kadangi paskolas gauti yra sudėtinga.
„Itakos“ atstovė teigė, kad bendrovė deda visas pastangas gauti šią paskolą, yra pateikusi prašymą INVEGAI. „Tačiau vis prašoma pateikti papildomos dokumentacijos, patikslinimų, todėl iki šiol nežinome nei kada ir ar bus suteikta tikslinė paskola“, – pripažino D.Strumskienė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau į tokią kritiką yra atsakiusi, kad valstybė negali neatsakingai elgtis su pinigais ir jų dalinti be garantijų.
Apie tai, su kokiomis problemomis susiduria šias paskolas gauti norintys organizatoriai, skaitykite čia: Kodėl turizmas Lietuvos valdžiai – lyg podukra, o keliautojai vis dar neatgauna pinigų?
Kita vertus, pinigų nesulaukiantis Vytautas nesupranta, kodėl dėl to kenčia jis. „Jau daugiau kaip metus UAB „Itaka Lietuva“ disponuoja gana didele man priklausančia pinigų suma, kurios didžioji dalis, mano įsitikinimu, neįvykus kelionei nėra pervesta viešbučiui Madeiroje ar skrydį į ją turėjusiai atlikti bendrovei“, – rašė jis. Net jeigu pinigus organizatorius ir būtų pervedęs, anot Vytauto, „tai UAB „Itaka Lietuva“, o ne mano problemos, jei minėtos bendrovės partneriai negrąžina jai dalies pinigų“.
Dar laukia pokyčiai dėl 90 dienų termino
Primename, kad dėl iki 90 dienų pratęsto pinigų grąžinimo termino Lietuva sulaukė Briuselio reakcijos. Europos Komisija prieš Lietuvą (ir dar grupę kitų šalių, kurios priėmusios panašius sprendimus) pradėjo pažeidimo procedūrą, nes nesilaikoma ES direktyvos.
Vyriausybė Seimą ragino grįžti prie ankstesnės taisyklės, įstatymo projektas dar rugsėjį buvo pateiktas praėjusios kadencijos Seimui, jį buvo prašoma priimti kuo skubiau. Parlamentarai planavo jo priėmimą rugsėjo pabaigoje, tačiau projektas užstrigo komitetuose. Kada prie jo bus grįžtama – dar nėra aišku.
