Buvome atviri ir nusiteikę išmėginti tai, kas freelanceriams ir strateginių įmonių sesijų dalyviams jau seniai pažįstama.
Prisipažinsiu. Prisimatuoti darbo erdvę su vaiku mėginome pirmą kartą.
Bet buvome nusiteikę produktyviam darbui ir mažoms improvizacijos. Su mažamečiu jos natūralios, kur bepasuktum.
Apie atrastą Suomiją ir planą gruodžiui
Druskininkus pasiekėme pavakare, po darbų, tad, palydėti saulės, palikę daiktus keturviečiame kambaryje, lipome ant „Tech Spa“ stogo terasos.
Įžiebtos lempelės, prieš akis mojantis Druskonio ežeras ir vietinių namų stogai kūrė tokį idilišką vaizdą, kad norom nenorom prisiminėm praėjusią vasarą lankytą Suomiją.
Tuo neskubėjimu, gamtos jausmu ir, regis, staiga sulėtėjusiu laiku tą vakarą viskas alsavo ir Druskininkuose.
Kiek liūdna buvo tik dėl sostinėje palikto retriverio. Kelionės vakarą sunegalavo, tad, nors „Tech Spa“ ir žadėjo nakvynę ir jam, o atvykus teiravosi, kur dar vienas šeimos narys pasimetė, mūsų draugas liko saugoti Vilniaus.
Nors suplanuotas vizitas į naująją darbo erdvę Druskininkuose pasitaikė vasarą, mintyse užgimė planas sugrįžti čia jau ne su šeima, o su darbo kolektyvu ant tos pačios stogo erdvės gruodį.
Vos apsidairiusi numačiau vietą eglutei, savo progos pasirodyti laukė čia pat stovėjusi kepsninė, na, o aukštėliau žvelgė apartamentai bosui. Taigi, pirmo vakaro atradimai gulė atmintin ir širdin, o mes išskubėjome tikrinti nakvynės vietos.
Apie minčių spa ir padėką už nakvynę
Erdviame keturvietyje maloniai stebino erdvės pojūtis ir radiniai ant miegamųjų lovų.
Šalia šlepečių ir pledukų lūkuriavo veido kaukės. Kaip vėliau paaiškėjo, jos buvo su dedikacija galutinai atitrūkti nuo miesto šurmulio.
Tai – pats tikriausiai minčių spa! Ar prieš naktį, ar gal geriau prie ryto kavos jų labiau reikia?
Spręsti buvo palikta čia nakvosiantiems. Pagalvota buvo ir apie sporto krepšius, kuriuose puikavosi jogos kilimėliai. Taigi, be ryto mankštos nė iš vietos!
Kodėl kambariuose nėra kėdžių?
Sumigdžiusi šeimos narius, išėjau į balkoną įkvėpti nakties vėsos. Jaukūs gatvės ir paežerės žiburiai kvietė laukan, bet atidėjau tai rytui.
Prieš išjungdama naktinę lempelę šyptelėjau: šalia lovos į mane žvelgė padėkos raštelis už tai, kad likome miegoti „Tech Spa“.
Tokios mielos smulkmenos prisidėjo prie atmosferos jaukumo ir pilkojo pledo švelnumo, palydėjusio mane į sapnus.
Ryte budome ne nuo žadintuvo skambesio (nors buvo nustatytas ir jis), o nuo saulės spindulių.
Vyras jau buvo spėjęs suvaikščioti į tame pat aukšte buvusią virtuvėlę kavos. Nors plikytis ją galėjome ir savo jaukaus keturviečio virtuvėje.
Įkvėpę dienos pradžios čia pat esančioje terasoje ant stogo išskubėjome pagamtinėti paežerėn. Tiesa, visi pastebėjome, kad kambariuose, kuriuose nakvojome, nebuvo nei stalų, nei kėdžių.
Kaip vėliau paaiškėjo, tai prie šios vietos dirbusių A2SM architektų (Aurimo Sasnausko, Gretos Dailydaitės ir Gretos Grišmantaitės) ir verslo vystytojo Dariaus Žakaičio sumanymas, kad svečiai būtų atviresni ir pernelyg ilgai neužsibūtų miegojimo erdvėse (bendravimui ir darbui skirta kur kas didesnė co-workingo erdvė).
Lauke augančios šimtametės liepos pabudintos saulės jau metė savo šešėlius, o gatvėje judėjo vienas kitas automobilis.
Kas gali būti nuostabiau darbo dienos rytą nei apžvelgti dar ūkuose skendintį ežerą!
Žvalūs ir jau praalkę pusryčius radome šalia automobilio stovėjimo aikštelės ir nakvynės vietos.
Vietinio restorano maistas džiugino šviežumu, o laikrodis kvietė co-workingo erdvėn.
Sūpynės – ne tik kūrybiškumui
Man, kaip socialiai atsakingai šnekios keturmetės mamai, ramybės nedavė nežinia: ką mūsų vaikas veiks drauge su dirbančiais?
Ar jiems nekliudys ir jų nepykdys. Guodė mintis, kad co-workingo erdvėje yra ir uždaresnių patalpų.
Svarsčiau, kad tai, matyt, ir gelbės. Galiausiai pravėriau co-workingo erdvės duris ir susikurtas siaubas dingo.
Virtuvėlėje šnekučiavosi vietinės bendruomenės kūrėjai, kurie jau buvo spėję sulakstyti šviežių krusuanų. Taigi, pokalbiai mezgėsi ne tik sklandžiai, bet ir gardžiai.
Jie ir atskleidė, kad įprastai vietiniai šioje erdvėje produktyviai dirba nuo 8 iki 15 val., o likęs laikas lieka gamtos ar vandens spa, pasivaikščiojimams, pasivažinėjimams dviračiais, kitokio tipo pagamtinėjimams ar tiesiog lėtam prasiėjimui mieste.
Kol dairėmės, kur čia geriausiai įsikurti, neliko nepastebėta vietinė biblioteka, turtinga ne tik skaitinių, bet ir menų.
Fone grojo rami muzika. Palinkę prie kompiuterių jų klavišus jau miklino keli bendradarbiai.
Šviesi, lengva, ergonomiška ir šiuolaikiška darbo vieta nuteikė produktyviai.
Galiausiai įsikūrėme ir mes joje prie lango (matyt, veikė Druskonio ežero magija). Mūsų mergina tuo metu atrado čia kabojusias sūpuokles.
Mums įsitraukus į kasdienius darbus, ji prisigretino prie virtuvėlėje su kompiuteriu įsikūrusios co-workingo erdvės kolegės. Kadangi moteris neprieštaravo, diskusija tarp judviejų užsimezgė.
Šyptelėjau sau, kad kartais svarbu tiesiog išdrįsti į tokias vietas išsiruošti su vaiku.
Taip betaukšint kompiuterio klavišais artėjo pietūs. Erdvėje buvo matyti besikeičiantys bendradarbiai. Su vienais jų mezgėme pažintis, su kitais tik draugiškai linkteldavome.
Priklausomai nuo žmonių įsitraukimo į darbus. Kai kurie vos įžengę išnykdavo uždaruose darbo kambariuose, kiti, kaip ir mes, likdavo bendroje erdvėje.
Laiškai ir kiti dienos darbai judėjo, regis, daug sklandžiau, nei įprastai. Fonas netrukdė, aplinka įkvėpė. Vaikas pats rado, kuo užsiimti, taigi tik kada ne kada tekdavo atsitraukti nuo darbų.
Akį džiugino žalia ir modernizmu alsuojanti bendradarbių erdvė, nors, prisipažinsiu, ir joje įžvelgiau skandinaviškų motyvų. Visko čia buvo tiek, kiek reikia. Širdį džiuginantis modernizmas ir medis, kurio man vis taip reikia.
Iš šioje erdvėje ne pirmą dieną besidarbuojančių sužinojome, kad maisto ir gėrimų atsinešimas čia nėra ribojamas ar apmokestinamas (kas itin aktualu norint padirbėti vėlai vakare ar naktį).
Taip pat ši vieta netaiko ir gyvūnų mokesčio. Ši žinia jau spėjo apskrieti mano draugus kinologus. Taip, kad keliauti ir nakvoti su keturkoju ir patiems, ir svetimiems dabar tikrai paprasčiau bus (ačiū „Tech Zity“)
Kava ir naujos pažintys bendradarbystės erdvėje – už simbolinį mokestį
Po pietų sulaukėme lietaus. Jo įkandin per didžiulį langą nusidriekė vaivorykštė.
Nulydėję ją žingsniavome į vietinių pažadėtą ekskursiją po dar neapžiūrėtas „Tech Spa“ erdves. Viena labiausiai intriguojančių stotelių turėjo būti anksčiau veikusi pinigų saugykla pastato rūsyje.
Keli metrai po žeme karštą vasaros dieną ne tik gaivino, bet žadino fantaziją. O nuo tų laikų likę įrenginiai dar saugojo praeito laikmečio dvasią.
Kartu užsukome pasižvalgyti ir po atvykusiems svečiams siūlomus co-livingo tipo kambarius. Paaiškėjo, kad ir čia apsistojęs gali naudotis bendra virtuvės zona ir 120 kv. m stogo terasa su vaizdu į Druskonio ežerą.
Ieškantys privatumo įprastai čia renkasi apartamentinį numerį (galima ir su vaizdu į ežerą), o atviresni, ieškantys pažinčių, lovą co-livinge ar visą kambarį draugų kompanijai.
Tobula dar ir tai, kad visa rezervacijų sistema veikia per nuotolį. Rezervavę darbo erdvę ir nakvynę iš kito miesto, atvykę čia jau rasite jums paliktus raktelius.
Na, o jei nakvynė nevilioja, už simbolinį 12 Eur paros mokestį galima likti ir co-workingo erdvėje, kur gardi kava, nemokamas belaidis internetas ir besimezgančios pažintys nekainuoja.
Ne tik produktyviai padirbti, bet ir pagamtinėti „Tech Spa“ tinka idealiai.
Ši vieta tinkama darbui bet kuriuo metų laiku, ar tai vienam, ar tai su kolektyvu lyg gaivus oro gurkšnis, leidžiantis gyventi subalansuotą gyvenimą.
Daugelis mūsų apie tai dar tik svajoja, o skandinavai jau tuo gyvena. Gal todėl man ši vieta tokia skandinaviška?
Po dienos darbų gali pliūkštelėti į ežerą, pagamtinėti, o arčiau savaitgalio, vakarais, vidiniame komplekso kiemelyje veikia „Tech Spa“ terasa.
Ją jau pamėgo vietos bendruomenė, ateinanti čia pasiklausyti gyvo garso koncertų su žinomais atlikėjais Lietuvoje.
Čia pat įrengtos kokybiškos bendradarbystės erdvės (43 darbo vietos), atskiri darbo bei pasitarimų kambariai (net 5) bei 80 kv. m kino salė, kur galima kokybiškai dirbti bei geriau pažinti kolegas naujoje aplinkoje.
Norėčiau sugrįžti į šias erdves ilgesniam laikui ir jau su visu darbo kolektyvu! O dabar jau metas Druskonio ežeran su vandens dviračiais!