Ankštose oro linijų patalpose žmonės nuolat jaudinasi dėl įvairių virusų bei bakterijų, galinčių juos susargdinti, dėl siaurų sėdynių ir itin sauso oru. Štai keletas dalykų, kurie gali nutikti jūsų kūnui keliaujant lėktuvu ir ką galėtumėte padaryti, kad to išvengtumėte.
Mieguistumas bei galvos skausmas
Milijonai žmonių kasdien keliauja lėktuvais. Jei netrukus planuojate tapti vienu iš jų, tikriausiai visai nelaukiate to bjauraus oro, kurį tenka kvėpuoti lėktuvuose. Be streso ir grūsčių oro uoste, kelionės tokiame dideliame aukštyje turi ir realų poveikį organizmui. Nors barometrinis slėgis salone yra sureguliuotas taip, kad būtų išvengta blogumo dėl staigaus jo pakitimo, vis tiek galite jausti mieguistumą ar galvos skausmą.
„Mažesnis deguonies slėgis, įprastai aptinkamas orlaivio salone, prilygsta slėgiui 1,8–2,5 kilometrų aukštyje, visai kaip Meksiko mieste, – sako Paulo M.Alves, aviacinės medicinos ir saugos įmonės „MedAire“ vadovas.
– Atitinkamai mažėjant deguonies slėgiui, sukeliama lengva hipoksija, kuri kai kuriems jautresniems žmonėms iššaukia galvos skausmą.“ Kad to išvengtumėte, gerkite daug vandens ir venkite alkoholio bei kofeino turinčių gėrimų.
Kojų tinimas
Valandų valandas trunkantis sėdėjimas ankštose patalpose gali paveikti viso kūno kraujotaką ir sukelti pėdų bei kulkšnių patinimą. Taip pat, kaip visiems žinoma, kraujui blogai cirkuliuojant padidėja kraujo krešulio, vadinamo giliųjų venų tromboze (GVT), rizika, o būtent tai nutinka keliaujant lėktuvu.
„Tokioje padėtyje mūsų kojų venos suspaudžiamos ir kraujotaka jose sulėtėja“, – sako daktaras Paulo M.Alves. Nors dažnai girdite patarimus atsistoti ir pavaikščioti, daktaras teigia, kad jei daug žmonių vienu metu ims mankštintis dėl to susidaryti spūstys, o tai galimai sukels pavojų netikėtos turbulencijos metu.
„Vidutiniams keliautojams, neturintiems jokių rizikos veiksnių, būtų naudingi paprasti kulkšnies judesiai – sukimas, lenkimas, tiesimas – kuriuos galima atlikti ir sėdint savo vietoje,“ – pataria jis.
GVT rizikos veiksniai yra nutukimas, nėštumas ar pogimdyminė būklė, kontraceptinių tablečių vartojimas, vyresnis nei 40 metų amžius arba sudėtinga liga.
„Žmonėms, turintiems GVT rizikos veiksnių, naudinga dėvėti kompresines kojines, o kai kuriems didelės rizikos grupėms gali būti nurodyta vartoti antikoaguliantų, – teigia daktaras. Pasitarkite su gydytoju, jei turite vieną ar daugiau rizikos veiksnių ir artimiausiu metu planuojate kur nors skristi.
Dehidratcija
Oras, kuriuo kvėpuojate lėktuvo salone, iš tikrųjų ateina iš išorės, o tokiame aukštyje jame labai mažai drėgmės.
„Šis oras labai sausas, jo drėgmės lygis mažesnis nei 10 procentų, – sako Quay Snyder, aviacijos medicinos konsultavimo tarnybos prezidentas ir generalinis direktorius.
– Dehidratacija gali sukelti nuovargio jausmą, ypač jei tuo metu salone sumažėja ir oro slėgis. Tam tikros ligos ir kai kurie vaistai gali sustiprinti šiuos pojūčius. Geriausias būdas, padedantis apsisaugoti nuo dehidratacijos yra pakankamas skysčių vartojimas ne tik skrydžio metu, bet ir prieš lipant į lėktuvą. Pasirūpinkite savo vandens buteliuku, kad visada būtumėte tikri turintys pakankamai vandens. Tik jokiu būdu nesipilkite vandens iš čiaupo, kuriame jis nėra tinkamas gerti.“
Aviacijos ir kosmoso medicinos asociacija taip pat rekomenduoja pasirūpinti akių lašais, sumažinančiais jų sausumą, ir fiziologiniu nosies purškalu, kuris ne tik padėtų drėkinti nosį, bet ir užkirstų kelią galimam kraujavimui.
Dujų kaupimasis
Jei jaučiate ar girdite savo bendrakeleivius gadinant orą – tai nėra tik jūsų vaizduotės padarinys. Organizacija „Aerospace Medical Association“ teigia, kad kūno dujos gali išsiplėsti net iki 25 procentų.
„Iš fizikos žinome, kad dujos linkusios plėstis mažėjant slėgiui, – primena daktaras Paulo M.Alves. – Todėl, lipant į lėktuvą, išorinis slėgis palaipsniui mažėja, o visos mūsų kūno ertmėse įstrigusios dujos atitinkamai išsiplečia. Tai apima žarnyne esančias dujas, kurios gali sukelti pilvo pūtimą ir norą pagadinti orą.
Visos mūsų kūno ertmėse įstrigusios dujos atitinkamai išsiplečia.
Taigi, ką turėtume daryti? Dujų laikymas nėra gerai mūsų sveikatai, todėl, jei jaučiate spaudimą, geriausia jį išleisti, tik jei tik įmanoma, tualete.
Ausų užgulimas
Kartu su padidėjusiu dujų kiekiu žarnyne, jūsų ausys greičiausiai taip pat pajus oro slėgio pokyčius.
„Kai kylame aukštyn, dujos plečiasi, priversdamos ausies būgnelį išsipūsti į išorę, o tai suteikia mums gerai žinomą ausų užgulimo jausmą, – aiškina daktaras Paulo M.Alves.
– Tai tęsiasi tol, kol įstrigęs oras per Eustachijaus vamzdelį patenka į ryklę ir ausys pasiekia įprastą būseną. Šiam procesui palengvinti patariama kramtyti gumą. Nusileidus nutinka priešingai: oro slėgis plečiasi, todėl daugiau oro grįžta atgal į vidurinę ausį. Tam padeda rijimas arba žiovavimas.“
Kitas būdas, galintis padėti, yra švelnus oro stūmimas iš plaučių, uždengiant nosį ir burną, kad oras Eustachijaus vamzdeliu patektų į vidurinę ausį ir vėl išlygintų slėgį. Laimei, šis laikinas ausų užgulimas nepadaro ilgalaikės žalos.
Prastas maisto skonis
Lėktuve patiekiamas maistas iš tikrųjų nėra toks prėskas ir neskanus, kaip manote. Mažo drėgnumo oras, kuriuo kvėpuojate lėktuve, išsausina burnos ir nosies gleivines, o tai gali turėti įtakos skonio pojūčiui. Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažėjęs slėgis salone ir lėktuvo variklių skleidžiamas foninis triukšmas taip pat veikia maisto skonį skrydžio metu.
Mažo drėgnumo oras, kuriuo kvėpuojate lėktuve, išsausina burnos ir nosies gleivines.
„Dėl burnos džiūvimo gali sumažėti jautrumas skoniui, bet pastarasis atkuriamas geriant pakankamą skysčių kiekį“, – priduria daktaras Q.Snyder.
Dantų skausmas
Nors ir rečiau, bet dujų pokyčiai mūsų kūne gali paveikti ir dantis, nes dujos įstringa plombose, kitose burnos ertmėse ar prie dantų esančiuose sinusuose. Dantų skausmas dėl slėgio pokyčių skrydžio metu vadinamas barodontalgija.
Deja, mažai ką galima padaryti, kad išvengtume šio nemalonaus jausmo. Skrydžio metu galite vartoti skausmą malšinančius vaistus, kad sumažintumėte simptomus, bet jei net šiek tiek skauda dantį, prieš planuodami skrydį geriau kreipkitės į odontologus.
Išsausėjusi oda
Kitas lėktuve esančio oro padarinys – sausa oda. „Dėl dehidratacijos gali išsausėti oda ir sutrūkinėti lūpos, nors dažniausiai šis poveikis trunka gana neilgai, – teigia Q.Snyder.
– Drėkinamųjų losjonų naudojimas prieš skrydį gali sušvelninti šią situaciją.“
Gerkite pakankamai vandens, kad užtikrintumėte viso kūno hidratacija, o išlipę iš lėktuvo nusiplaukite veidą – odos šveitimas padeda atsikratyti negyvų odos ląstelių, kurios, gali išprovokuoti spuogų atsiradimą.
Blogas burnos kvapas
Kai lėktuve išsausėja burna, nebeturite pakankamai seilių, kurios sumažintų bakterijų augimą ir nuslopintų blogą kvapą. Jei nieko nevalgėte, o ypač jei negėrėte pakankamo kiekio vandens, vėliau galite imti jausti antrinį „rytinį burnos kvapą“. Saldūs gėrimai ir greitas maistas taip pat nepagerina šios situacijos.
„Burnos džiuvimas ir dantų nevalymas ilgų skrydžių metu gali turėti įtakos blogam burnos kvapui“, – sako daktaras Q.Snyder. Sau padėti galite pasiimdami dantų šepetėlį (kai kurios oro linijos juos siūlo pačios) ir vartodami daug vandens.
Iškreiptas cirkadinis ritmas
Jūsų cirkadinis ritmas yra tarsi vidinis laikrodis, valdantis daugelį kūno funkcijų. „Hormonų sekrecija, mieguistumas, budrumas ir alkio pojūtis, be kitų funkcijų, priklauso nuo mūsų vidinio laikrodžio, – aiškina daktaras Paulo M.Alves. – Kelionės į kitą laiko juostą mus išderina, po to prireikia kiek laiko iš naujo „nustatyti vidinį laikrodį“.
Žinoma, kad mums reikia maždaug vienos dienos priprasti prie vienos laiko juostos valandos, tai reiškia, kad po šešių valandų transatlantinio skrydžio mums prireikia maždaug šešių dienų, kad vidiniai ciklai visiškai sinchronizuotųsi su vietos laiku.“
Taigi, ką daryti, jei jūsų kelionė trunka tik savaitę ar trumpiau? „Trumpai trunkančioje verslo kelionėje dažnai geriau net nebandyti iš tikrųjų prisitaikyti prie naujos laiko juostos, nes fiziologiniu požiūriu pilnas prisitaikymas būtų tiesiog neįmanomas.
Trumpai trunkančioje verslo kelionėje dažnai geriau net nebandyti iš tikrųjų prisitaikyti prie naujos laiko juostos.
Kita vertus, jei norime maksimaliai išnaudoti savo viešnagę turistinėje kelionėje, geriau stengtis kuo greičiau prisitaikyti, o tai pasiekiama mėgaujantis saulės spinduliais ir aktyviai leidžiant laiką gryname ore. Kadangi geriau prisitaikome prie ilgesnės, o ne trumpesnės dienos, skristi iš rytų į vakarus yra lengviau nei iš vakarų į rytus“.
Maža tikimybė susirgti
Nors oru plintančios infekcijos klesti mažai drėgnoje aplinkoje, pavyzdžiui, lėktuvuose, dėl HEPA filtrų rizika susirgti lėktuve yra mažesnė. „Privalumas yra tai, kad oras salone keičiamas dažniau nei daugelyje pramoninių pastatų, mokyklų ar namų, – dalijasi Q.Snyder.
– Šis oro atšviežinimas, kartu su filtravimo ir cirkuliacijos mechanizmais, sumažina ore plintančių infekcijų riziką ir tikimybę užsikrėsti ligomis nuo kitų keleivių ar įgulos narių. Todėl jei sėdite šalia žmogaus, kuris kosi ar čiaudi, neturėtumėte per daug jaudintis, kad susirgsite. Tačiau bakterijos gali apsigyventi ant salono paviršių, todėl dažniau plaukite rankas ir saugokite, kad jos nepatektų į akis, ausis, nosį ir burną.“
