Velykų šventės ne visada praleidžiamos bažnyčioje, ridenant kiaušinius ar valgant šokoladą. Daugelyje šalių vyrauja unikalūs ir net stebinantys Velykų ritualai, apipinti mitais ir legendomis.
Štai, pavyzdžiui, Čekijoje vyrai moteris švelniai plaka gluosnių šakelėmis. Sakoma, kad šiuo simboliniu aktu linkima sveikatos, vaisingumo ir grožio.
Graikijos, Korfu salos gyventojai iš savo namų balkonų į gatvę meta didžiules molio puodynes, pilnas vandens. Tokio šurmulio sukėlimu siekiama atkurti žemės drebėjimo triukšmą, kuris sekė Kristaus prisikėlimą.
Suomijoje mergaitės persirengia raganomis ir paprašo saldainių mainais už blogų dvasių išvarymą gluosnių šakelių mostais.
Vengrijoje Velykų sekmadienį moterys yra gausiai apipilamos vandeniu. Viena iš teorijų skelbia, kad šis ritualas siekia 966-uosius metus, kai vyko Lenkijos kunigaikščio Meškos (Mieszko – org. kalba) krikšto rekreacija, kuri žymi krikščionybę kaip pagrindinę religiją šiame regione.
Lenkijoje per Šv. Velykas dovanų gausite iš sviesto pagamintą ėriuką, vadinamą baranek wielkanocny. Krikščionybėje ėriukas dažnai simbolizuoja Jėzų Kristų. Lenkijoje sviestinio ėriuko gaminimo procesas buvo būdas panaudoti grietinėlę ir pieną prieš žmonėms atsisakant pieno produktų per Gavėnios laikotarpį.
Vokietijoje draudžiama šokti 24 valandas. Didįjį penktadienį vokiečiai susilaiko nuo kojų kilnojimo. Tai – senoji liuteronų tradicija, išlaikanti griežtą požiūrį į garbinimą ir šventes.
Norvegai turi tradiciją skaityti kriminalines istorijas su nužudymo paslaptimi. Įprasta, kad prieš Velykas išleidžiama daugybė naujų detektyvų. Nors niekas nėra tikras, kaip susiformavo ši tradicija, manoma, kad ji gimė dar 1923 metais, kai viena Norvegijos leidykla sugalvojo pareklamuoti ką tik išleistą detektyvinę istoriją ir jos pavadinimą pateikė pirmajame dienraščio puslapyje kaip straipsnio antraštę. Ji skelbė, kad „Naktį apiplėštas Bergeno traukinys“. Žmonės manė, kad tai buvo gana smagu, ir pradėjo tradiciją skaityti nusikaltimų istorijas Velykų sekmadienį.
Pietų Prancūzijoje 15 tūkst. kiaušinių yra įmušami į didžiulę keptuvę ir juos maišant kartimis iškepamas milžiniškas omletas. Legenda pasakoja, kad Napoleonas Bonapartas ir jo kariuomenė ilsėjosi ir praleido naktį Besjere, kur vietos virėjas pavaišino Napoleoną tokiu skaniu omletu, kad jis įsakė kaimo gyventojams surinkti visus kiaušinius, kad virėjas galėtų iškepti omletą visai armijai.
Papua Naujojoje Gvinėjoje cigaretės pakeitė šokoladinius Velykų kiaušinius. Saloje toks svilinantis karštis, kad šokoladas tirpsta labai greitai. Todėl jam buvo surastas pakaitalas: cigaretės užkišamos už bažnyčios teritorijoje augančių medžių, kad jas surastų po pamaldų išėję tikintieji.
Graikijoje kiaušiniai dažomi tik raudona spalva, simbolizuojančia Kristaus kraują.
Kipre rūpinamasi, kaip sukurti kuo didesnį Velykų laužą. Vaikai praleidžia dieną pjaustydami šakeles ir medieną, kol pastato milžinišką krūvą, paruoštą uždegti naktį. Lauže kipriečiai degina Judo, mokinio, išdavusio Jėzų, paveikslą.
Australai per Velykas valgo šokoladines ne triušio, o triušinio bandikuto (angl. Greater Bilby) figūrėles, kad atkreiptų dėmesį į nykstančias gyvūnų rūšis. Triušinis bandikutas – itin retas Australijoje gyvenantis gyvūnas, įtrauktas į nykstančių rūšių sąrašą. Savo išvaizda jis primena triušį, tačiau iš tikrųjų tai sterblinis gyvūnas.
Bandikutas patekęs į rimtą bėdą. Jų gyvenamąsias vietas akiplėšiškai okupuoja triušiai. Taigi Australijos aplinkosaugininkai nusprendė, kad naująja Velykų ikona turėtų būti būtent bandikutas, o ne triušis.
