Singapūras
Šioje šalyje gyvena įvairiausių religijų ir kultūrų žmonės, todėl Kalėdos čia švenčiamos kaip pasaulietinė šventė, kurios metu visi tampa didžiule šeima. Šiuo laikotarpiu į Singapūrą atvyksta itin daug turistų tam, kad pasinertų į taip vadinamą „Yuletide“ (žodis kilęs iš senosios anglų kalbos ir reiškia laikotarpį iki krikščioniškų Kalėdų) dvasią.
Kalėdinę dvasią čia sukuria vietinių išsaugotos tradicijos. Pavyzdžiui, atvykę į Tanglino prekybos centrą, galite išsimaudyti putų jūroje. Ši pramoga skirta visai šeimai. Keliautoja ir rašytoja Rosalinda Liu dalijasi savo įspūdžiais: „kai buvau dar vaikas, lankiausi ten kelis kartus. Vaikams tai yra tikrai nuostabi veikla! Daugeliui suaugusiųjų ten tai pat patinka, nors jie apsimeta, kad ateina tik dėl to, kad to nori jų vaikai“. R.Liu taip pat siūlo prisijungti prie kalėdinių giesmių giedotojų choro, kurie Kūčių vakarą Tongo Bildingo aikštėje giedos tradicines Kalėdų giesmes. Žiūrovai taip pat bus skatinami giedoti kartu, kad visi pajustų šventinę dvasią bei artumą.
Taip pat nepamirškite užsukti ir į sodą, esantį netoli įlankos. Ši vieta laikoma kalėdine stebuklų šalimi. Keliautoja sako: „ten jus sužavės 200 metų senumo vitražai ir veidrodžiai, sukonstruoti rankomis ir atgabenti tiesiai iš Olandijos. Jei tokių vaizdų nepakaks – nueikite į šventinį turgų. Taip, turgų, kuriame išvysite labai daug žalumos!“ Tai bus neįprastos, bet be abejonės įdomios Kalėdų atostogos.
Filipinai
Filipiniečiams patinka švęsti Kalėdas kiek tik įmanoma ilgiau! Kalėdinių dainų maratonas prekybos centruose prasideda itin anksti – rugsėjo mėnesį, na, o oficialios Kalėdų šventės prasideda nuo gruodžio 16 dienos. Tą dieną daugelis eina į šv. mišias (tokios mišios vadinamos „Misa de Gallo“ arba „Simbang Gabi“) ankstyvą rytą. Kalėdų šventės čia tęsiasi iki pirmojo sausio sekmadienio, Trijų karalių šventės. O kokias tradicijas turi šios šalies gyventojai?
Kalėdiniai papročiai Filipinuose yra vakarietiškų ir vietinių filipiniečių tradicijų mišinys. Jie, kaip ir mes, turi Kalėdų senelį, puošia eglutę, dovanoja šventinius atvirukus ir gieda gražiausias giesmes. Tačiau, skirtingai nei pas mus, Kalėdos gali būti švenčiamos paplūdimyje. Keliautojas Marlas Ambas pasakoja: „Aš vis dar atsimenu, kai sausio mėnesį buvau baltame Borakajaus paplūdimyje, iš ten stebėjau su būgnais einančią ir giedančią žmonių minią, kurie nešė „Santo Niño“ („Šventojo vaikelio“) statulą.“
Kalbant apie dekoracijas, populiariausia kalėdinė puošmena, kurią galite pamatyti visur – iš bambuko juostelių ir japoniško spalvoto popieriaus pagaminta žvaigždė, kuri vedė Išminčius tą naktį, kai gimė Pasaulio Išganytojas. Na o Kūčios – svarbiausia Kalėdų šventės dalis. Kūčių vakarą daugelis krikščionių eina į bažnyčią išklausyti paskutinių vakaro mišių ir budi iki pat Kalėdų ryto.
Vėliau vyksta vidurnakčio šventė, kitaip dar vadinama „Noche Buena“ („Šventoji naktis“). „Noche Buena“ yra didelė, atvira vieta, kurioje švenčiama su šeima, draugais ir kaimynais. Visi susirenka pabūti kartu ir palinkėti vieni kitiems linksmų Kalėdų! Švenčių proga gaminami įvairūs patiekalai: skrudinta kiaulė, kumpis, vaisių salotos, saldumynai, garuose paruošti ryžiai ir daugybė skirtingų rūšių gėrimų.
Armėnija
Armėnai labai gerbia savo tradicijas. Jie yra pirmoji krikščionių tauta (beje, tautiečiai labai didžiuojasi šiuo faktu) ir kuo puikiausiai žino bažnytines šventes, tarp kurių šv. Kalėdos užima ypatingą ir labai svarbią vietą. Šventė trunka ne vieną dieną ir ją lydi daugybė ritualų. Kiekvienais metais armėnai Kalėdas švenčia sausio 6 d. Šią dieną vyksta daug įdomių renginių, kuriuos organizuoja tiek bažnyčia, tiek kūryba užsiimantys žmonės.
Keliautoja ir knygų mylėtoja Noris Šitir užsimena apie keletą Armėnijos kalėdinių tradicijų: „Prieš IV amžių krikščionys masiškai šventė Kalėdas sausio 6 d. Tik III amžiaus pabaigoje data buvo pakeista į gruodžio 25 d., kad žmonės nešvęstų pagonių šventės, skirtos Saulės Dievui.“ Kūčių vakarą, kuris švenčiamas gruodžio 31 d., armėnai ruošia „upėtakį, duoną, plovą, figas ir kitus patiekalus“. Na o Kalėdų dienos tradicinis patiekalas, pasak keliautojos, yra „poulgeur pilav“ – tai ėriena su ryžiais.
N.Šitir sako, kad „armėnai gamina saldumynus tam, kad visus metus būtų saldu. Tradiciniai armėniški kalėdiniai desertai yra labai unikalūs, o kai kurie turi ypatingą reikšmę.“ Antroji Kalėdų diena skirta atminti žmonėms, palikusiems šį pasaulį. Šis paprotys vadinasi „Merelots“ ir reiškia, kad mirusieji taip pat yra šios didžiosios šventės dalis. Beje, čia nėra aišku, kas dovanoja dovanas (Kalėdų senelis, močiutė ar kažkas kitas), todėl dovanos, kaip sako keliautoja, dovanojamos gruodžio 31 d., ir jos gali nulemti, kokie bus ateinantys metai.
Australija
Rodos, tokia tolima sala, tačiau ir ji turi ypatingas Kalėdų tradicijas. Kaip pavyzdį paimkime Kalėdų senelį. Tradicinis, daugelio šalių pripažintas Kalėdų Senelis vilki ryškiai raudoną kostiumą, turi ilgą žilą barzdą ir didžiulį dovanų maišą ant peties? Ką gi, Australijoje tokio Kalėdų Senelio tikrai nesutiksite, nes jis greičiausiai vilkės šortus ir gaudys bangas jūroje.
Kol lietuviai sėda prie Kūčių stalo, australiečiai tuo metu išsineša stalus į lauką, pasikviečia kaimynus bei draugus ir mėgaujasi krevetėmis. Rašytoja ir keliautoja Karlė Džeikobs tvirtina, kad „gruodžio mėnesį Australijoje vasara, todėl gatvės vakarėliai yra itin populiarūs. Daugelis šią dieną lanko savo artimuosius, todėl gatvėse pilna šeimų su vaikais. Tylios gatvės Kalėdų dieną reiškia, kad žmonės užsiima sporto žaidimais, tokiais kaip kriketas.“
Taip pat keliautoja užsimena, kad „jei tikėtume viskuo, ką matome per televiziją, atrodytų, kad dauguma kalėdinių patiekalų būna vakarienės metu. Ne Australijoje – mes esame kalėdinių pietų žmonės. Kalėdos yra visos dienos reikalas Australijoje, kai daug valgoma, o laikas praleidžiamas žaidžiant linksmus kalėdinius žaidimus.“ Didžiausiuose miestuose taip pat rengiami įvairūs labdarai skirti koncertai, kurių metu susirenka šeimos ir jaukiai leidžia vakarą klausydamiesi gyvos muzikos.
Etiopija
Tai viena seniausių tautų Afrikoje, kuri vis dar seka senoviniu Julijaus kalendoriumi ir Kalėdas švenčia sausio 7 d. Kristaus gimimo šventė čia vadinama „Ganna“. Dieną prieš šv. Kalėdas etiopiečiai pasninkauja, o išaušus šv. Kalėdų rytui visi apsirengia baltos spalvos „šama“ (drabužis primenantis togą) ir keliauja į bažnyčią. Keliautoja Sara Tost rašo: „praėjus dvylikai dienų po „Gannos“, sausio 19 d., etiopai pradeda trijų dienų šventę, vadinamą „Timkatu“, skirtą Kristaus krikštui paminėti.
Vaikai dalyvauja procesijoje, nešioja vainikėlius ir vilki į mantijas panašius rūbus. Vyresni žmonės nešioja „šamą“. Kunigai apsivilkę raudonos ir baltos spalvos mantijas ir nešiojasi siuvinėtus skėčius su kutais“. Tradiciniai šventės patiekalai yra aštrus mėsos, daržovių ir kartais kiaušinių troškinys.
Keliautoja taip pat kalba apie etiopiečių muziką, kuri puikiai sukuria šventinę dvasią: „Etiopijos instrumentų muzika paverčia „Timkatu“ procesiją labai šventiniu įvykiu. „Sistrum“ yra mušamasis instrumentas, turintis metalinius diskus. Ilga, T formos lazdelė, vadinama „makamiya“ (makamija), taip pat tarnauja kaip kunigo atrama per ilgas bažnytines pamaldas.“ Na, o kalbant apie dovanas, jos nėra pagrindinis šventės akcentas. Daug svarbiau yra religinės pamaldos, vaišės bei žaidimai.
Kelionių akademija – ieškantiems egzotinių kelionių
