Gruodžio pradžioje miškingose ežeringose Palūšės apylinkėse Ignalinos rajone jau ne pirmus metus galima sutikti nykštukų kepurėmis pasipuošusių žygeivių būrį. Pernai miškų takais ir paežerėmis keliavę, kol aplankė gražiausius šio krašto kampelius, įminė laumių paslaptis ir rado Kalėdas, šiemet gruodžio 7-ąją jie vėl leisis į žygį.
„Registracija jau baigiama, grupė susirenka greitai, o žygeiviams svarbiausia nepamiršti kalėdinio atributo – nykštuko kepuraitės ir patogios aprangos – tai būtina, nes žygis vyksta bet kokiu oru. O koks gi maršrutas? Paslaptis...“, – šypsosi žygių gamtoje entuziastas, Aukštaitijos verslo centro vadovas Linas Perveneckas.
Pasak bendruomeniško turistinių veiklų organizatoriaus, aktyvus tautiečių dalyvavimas gamtinėse išvykose liudija apie jų naudą, tiesioginio ryšio su gamta poreikį.
„Kalėdos – susitikimų, bendrystės metas. Ir jas pasitikdami bendrauti turėtume ne su kainomis prekybos centruose, o su žmonėmis, su artimaisiais, draugais. Pasivaikščiojimas gamtoje – puiki proga pasisemti fizinės ir dvasinės atgaivos, pabūti bendraminčių apsuptyje, pagyventi šventine nuotaika“, – įsitikinęs L.Perveneckas.
Nors ir saugodamas planuojamo žygio paslaptį, jis visgi prasitaria, kad žygio dalyvius dar nekeliautu maršrutu lydės ir „pravilna aukštaitiška utarka“, šio krašto legendas pasakos gidė Sigutė Mudinienė. Žygyje dalyvių lauks įdomios istorijos bei smagios užduotys – bus mankšta ne tik kojoms, bet ir protui.
Aktyvus tautiečių dalyvavimas gamtinėse išvykose liudija apie jų naudą, tiesioginio ryšio su gamta poreikį.
„Kelionių laiko“ ekspertė Eglė Blažaitytė nesistebi pasirinkimu laukti Kalėdų kitaip. „Pramoginė-pažintinė žygeivystė Europoje skaičiuoja 50 metų, – sako Eglė. – Pėsčiųjų žygiai pamažu užvaldo aktyvų poilsį mėgstančių žmonių laisvalaikį, o ir tokioms kelionėms sudaromos vis geresnės sąlygos.“
E.Blažaitytė pastebi, kad žmonių santykiai, tarpusavio ryšiai dar nėra atsigavę po juos pakirtusios pandemijos, žmonės tiesiog nori susipažinti, o kelionės tam – puiki galimybė.
Pramoginė žygeivystė turi ir daugiau patrauklių momentų. Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Satkūnas teigia, kad prieškalėdinis periodas – dar viena galimybė jaunimui parodyti gamtą.
„Pažinimo džiaugsmas tebėra gyvas. Pabuvoję gamtoje jaunuoliai visai kitaip vertina mus supančią aplinką. Lietuvos jaunimo auditorija smalsi ir žingeidi, noriai tyrinėja gamtą. Ypač populiarūs orientaciniai žygiai, visa tai, ką galima išmėginti, paliesti, paragauti.
Tik pabandykite įsivaizduoti, kaip atkakliai darželinukai bando įskelti žiežirbą titnagu! Arba kaip ragaudami bando pažinti molį – emocijos įsimena ilgam“, – žygių į gamtą patirtimi dalijasi mokslininkas.
Šių dienų pasaulyje labai svarbu ieškoti kitokių prasmių, artimesnio ryšio, nuoširdaus bendravimo, altruistiškesnio požiūrio.
Vyresnio amžiaus moksleivių grupėms stebuklų stebuklas būna pažintis su šalyje išgaunama žalia nafta ar kasama rūda.
Pasak J.Satkūno, sukomercintame šių dienų pasaulyje labai svarbu ieškoti kitokių prasmių, artimesnio ryšio, nuoširdaus bendravimo, altruistiškesnio požiūrio. Žygiai tampa gražia tradicija su trupučiu paslapties, su intriguojančiais atradimais ir pozityviomis emocijomis.
Ekspertai teigia, kad populiarumo viršūnes kiek anksčiau mušė žygiai po Rokantiškes, Pūčkorių atodangą ar Žemuosius Panerius aplink Vilnių, dabar maršrutai krypsta į istorinių miestelių Žaslių, Žiežmarių ar Šėtos apylinkes.
