Tokios neįprastos dekoracijos idėja šovė vienam iš pamainos vadovų. „Jis sugalvojo panaudoti sukauptus draudžiamus daiktus, kuriuos oro uoste paliko keleiviai“, – 15min pasakojo Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas.
Žvaigždė iš peilių
Žirklės, peiliai, kurių ašmenys ilgesni nei 6 cm, tuščios šovinių tūtelės, ginklus imituojantys plastikiniai žaislai, atsuktuvai, žiebtuvėliai virto žaliai nudažyta „egle“. Jos viršūnę papuošė iš sūriui skirtų peilių suvirinta „žvaigždė“. „Kai žmonės keliauja, su savim nori vežtis viską – ir mėgstamo sūrio, ir mėgstamą peilį“, – juokėsi V.Kšanas.
„Žaisliukais“ tapo ir nemažai žiebtuvėlių. Taisyklėse nurodoma, kad vieną pakelį paprastų degtukų ar paprastą žiebtuvėlį leidžiama vežti tik arti savęs (pvz., drabužių kišenėje, bet ne rankiniame lagamine, krepšyje). „Zippo“ tipo žiebtuvėlį leidžiama vežti arti savęs tik tuomet, jeigu jame esantis skystas kuras yra absorbuotas – t.y. žiebtuvėlyje yra dagtis.
Ant kalėdinės puošmenos atsidūrė, žinoma, tik labai menka dalis to, ką keleiviai palieka oro uoste. Net ir metaliniai daiktai, iš kurių sukurta „eglė“, sudaro tik mažą dalį jų. „Daugiausia tai būna maisto produktai ir skysčiai – be galo daug konservų, gėrimų“, – pasakojo V.Kšanas.
Rankiniame bagaže vežami skysčiai turi būti ne didesniuose nei 100 ml talpos indeliuose, o visi jie turi tilpti į litro talpos permatomą maišelį. Maisto produktus, kurių dėl tokių reikalavimų negalima pasiimti į orlaivį, galima atiduoti labdarai. Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose yra sudaryta galimybė žmonėms maisto produktus ne išmesti, o atiduoti „Maisto bankui“. Per metus taip labdarai surenkama iki 7 tonų maisto produktų.
Dėl juvelyrinio dirbinio – „Aro“ pareigūnai
Ant eglės nėra ir pačių populiariausių daiktų, kuriuos dažniausiai tenka paimti iš žmonių Lietuvos oro uostuose – dujų balionėlių. Jų negalima vežti nei rankiniame, nei registruotame bagaže. „Bet to žmonės nežino ar pamiršta. Dujų balionėliai yra lyderiai – jų gal 5 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, peilių“, – pasakojo saugos ir saugumo departamento direktorius.
Antri pagal populiarumą – elektrošokai, kurie taip pat įtraukti į draudžiamų gabenti lėktuvu daiktų sąrašą.
Padažnėję ir atvejų, kai žmonės į kelionę nori pasiimti šaunamuosius ginklus, tačiau nesilaiko jų gabenimo taisyklių. „Su savimi juos gabenti galima, bet yra speciali tvarka – specialios dėtuvės, leidimai, juos galima vežti tik registruotame bagaže“, – aiškino oro uosto atstovas. Pasitaiko ir atvejų, kai žmogus leidimo šaunamajam ginklui net negali parodyti, – tada jis jau perduodamas policijai.
Gali sukelti šypseną, kad ant eglės matyti ir akivaizdžiai žaisliniai daiktai – plastikinis kardas, šautuvėlis. Tačiau rankiniame bagaže draudžiama turėti bet kokius daiktus arba medžiagas, atrodančius kaip šaunamieji ginklai, amunicija ar sprogmenys.
Būna ir rimtesnių atvejų, dėl ko tenka net evakuoti oro uostą. Pavyzdžiui, praėjusių metų vasarą Vilniaus oro uosto darbas sutriko, kai pas Norvegijos pilietį rastas meno kūrinys, pagamintas iš granatos. „Tai yra originalus daiktas, panaudotas, jau be sprogdiklio, be sprogstamosios medžiagos“, – prisiminė V.Kšanas. Norvegijos pilietis jį įsigijo kaip meno kūrinį – iš Vilniuje esančios galerijos.
Nors keleivis ir turėjo čekį, patvirtinantį, kad jo turimas daiktas yra meno kūrinys, tačiau oro uosto pareigūnai turėjo elgtis pagal taisykles.
Pasitaiko, kad ir kitų šalių kariškiai užsigeidžia iš pratybų Lietuvoje pasiimti „suvenyrą“. Prieš porą mėnesių oro uostą evakuoti teko dėl Norvegijos kariškio pasiimtos panaudotos pirotechninės granatos. „Rentgene pamatom tokį vaizdą ir spaudžiam raudoną mygtuką – tada viskas veikia pagal protokolą“, – aiškino V.Kšanas.
Paklaustas apie keistus, gal net juokingus rastus daiktus, V.Kšanas buvo lakoniškas. „Juoko daug mums tie dalykai nesukelia. Galioja gana griežti reikalavimai, ir mes patys labai jų laikomės. Nuotykių jums nepapasakosiu“, – šyptelėjo jis.
Daiktai nekonfiskuojami
Pašnekovas patikino, kad ginčų ar konfliktų su draudžiamus daiktus įsinešti norinčiais žmonėmis pasitaiko itin retai. Saugumas yra didžiausias prioritetas oro uoste, ir taisyklėms nusižengti negalima.
„Bet daiktų mes nekonfiskuojam, – atkreipė dėmesį V.Kšanas. – Žmonės turi galimybę juos perduoti draugams, šeimos nariams. Jie turi galimybę daiktus padėti į išsinuomotas saugyklas.“ Žinoma, jeigu neplanuoji artimiausiu metu grįžti į tą oro uostą ir čia neturi draugų, daiktą tikriausiai paprasčiausiai teks palikti. Galbūt dėl to ant „eglės“ atsirado ir nepigūs šveicariški peiliukai. Kažkada ir pačiam V.Kšanui teko oro uoste atsisveikinti su specialiu magnetu, kuris slides pritvirtina prie automobilio. Tiesa, tai dar įvyko prieš įsidarbinimą oro uoste, pasijuokė jis.
Specialistas taip pat paneigė ir internete sklandantį patarimą, kaip į rankinį bagažą neva galima pasiimti daugiau skysčių, nei leidžiama. Esą tereikia juos visiškai sušaldyti. „Ne ne, be šansų, – patikino V.Kšanas. – Jeigu tilps į 100 ml talpą, tada be problemų. Bet jei ne, vis tiek šiek tiek aptirps, ir traktuosime tai kaip skystį.“
Tiesa, jis atkreipė dėmesį į besikeičiančias taisykles dėl medaus rankiniame bagaže. Jeigu jis bus kietas, nebebus laikomas skysčiu. Visgi V.Kšanas įspėjo, kad naujasis reglamentas dar tik pradedamas taikyti oro uostuose, tad gali būti, kad vienur nesukėlęs problemų medus užstrigs kito oro uosto darbuotojui.
Nors aviacijos saugumo reikalavimai iš esmės yra vienodi visose šalyse, ne Europos Sąjungos valstybėse gali pasitaikyti specifinių taisyklių – pavyzdžiui, dėl telefonų akumuliatorių ir pan. Jeigu nenorite netikėtumų, V.Kšanas patarė – pasitikrinkite prieš kelionę. Draudžiamų daiktų sąrašai skelbiami oro uostų puslapiuose.