Trys keliautojai iš Lietuvos ir Latvijos praėjusiais metais nusprendė nuvykti į Kalnų Karabachą ir savo akimis pamatyti, kaip atrodo vieta, apie kurią dažniausiai girdime tik konfliktų kontekste.
Stanislavas Gorbunovas, Aleksandras Alimovas ir Ivaras Utinanas iš Travelblog.lt kartu su gide karabache Aliona Melkumyan savaitę tyrinėjo šią dar turistų menkai pažintą vietą ir apie savo kelionę sukūrė filmą. Jam muziką netgi specialiai parašė vietos kompozitorius Bagratas Terterianas. Jų filmą žiūrėkite žemiau.
Skaudus įkvėpimas kelionei
S.Gorbunovas 15min pasakojo, kad kelionei įkvėpė skaudi jo draugo tinklaraštininko istorija. Aleksandras Lapšinas – kelionių tinklaraštininkas, 2011 ir 2012 m. apsilankęs Kalnų Karabacho teritorijoje.
Baku už draudžiamos vietos lankymą ir už armėnų separatistus remiančius tekstus buvo paskelbusi tarptautinę jo paiešką. A.Lapšiną 2016 m. sulaikė baltarusiai, o vėliau išdavė Azerbaidžanui. Tinklaraštininkas už keliones į Kalnų Karabachą buvo nuteistas 3 metams kalėjimo, tačiau jau yra atgavęs laisvę.
„Jis yra mūsų draugas, ir mums tuomet kilo idėja – jeigu Azerbaidžanas nori keliautojus, tinklaraštininkus gąsdinti, drausti jiems aplankyti Kalnų Karabachą, tuomet mes parodysime, kad nėra ko bijoti“, – 15min pasakojo S.Gorbunovas.
Šis ryžtas tikriausiai jam ir dviem jo kelionės draugams jau kainavo galimybę kada nors apsilankyti Azerbaidžane. Jeigu Baku sužinos, kad esate lankęsi Kalnų Karabache, vizos į savo šalį jums neišduos. „Bet niekada ir neplanavau ten vykti“, – dėl to nesikremta S.Gorbunovas.
Visgi tai tikriausiai aktualiau tinklaraštininkams, žurnalistams, politikams ar kitiems viešiems asmenims. Įvažiuojant į Kalnų Karabachą iš Armėnijos pusės reikia už kelis eurus įsigyti vizą, tačiau jos spaudas nėra dedamas pase – įteikiamas lapas, kurį išvažiuojant reikia vėl parodyti. Tad asmens dokumentuose įrašo apie lankymąsi šioje ginčytinoje teritorijoje nebus.
Pats Kalnų Karabachas turi savo oro uostą. Naujas pastatas stovi parengtas, tačiau neveikiantis – Azerbaidžanas yra perspėjęs, kad skrydžių šioje teritorijoje neleis, tą daryti čia gali tik sraigtasparniai.
Kuo gali pavergti Kalnų Karabachas?
Trys tinklaraštininkai Kalnų Karabachą aplankyti nusprendė ten rudenį vykstant vyno šventei. Pirminė idėja tiesiog pamatyti šį regioną savo akimis vėliau išaugo iki dviejų filmų sukūrimo: vieno – apie Kalnų Karabachą ir vieno – apie Armėniją.
Kuo Kalnų Karabachas gali sužavėti turistus? Savaitę po jį keliavęs S.Gorbunovas vardija, kad visų pirma pavergs gamta – ne be reikalo teritorijos pavadinime yra kalnai. „Jie galbūt išoriškai ne tokie įspūdingi kaip, pavyzdžiui, Gruzijoje, bet juose labai smagu pasivaikščioti“, – pasakojo jis. Keliaujant po gamtą neabejotinai sužavės ir šalies vienuolynai, įsikūrę atokiau nuo miestų.
Kalbant apie miestus, nors šalis gana sparčiai tvarkosi – tiesia kelius, stato viešbučius, baseinus, stadionus, restauruoja namus, tačiau joje vis dar gyvi vykusio karo ženklai. Pavyzdžiui, sostine vadinamame Stepanakerte per karą buvo sugriauti kone visi pastatai. Dabar jis visiškai perstatytas, besistojantis ant kojų – anot S.Gorbunovo, miestas sutvarkytas, turi gerą infrastruktūrą, viską, ko reikia – net naktinių klubų.
Tačiau vos už 10 kilometrų – visai kitoks Šušos miestas. Priešingai nei Stepanakertas, jis yra senovinis, jo architektūra galbūt būtų įdomesnė turistui – tačiau jam dar reikia daug pinigų, kad būtų atstatytas.
Dar viena priežastis, dėl ko verta aplankyti šį regioną – ypatinga jo virtuvė. „Karabachai be galo mėgsta marinuoti – viską, ką tik įmanoma. Atsisėsite prie stalo, ir ant jo be abejonės bus šašlykai, o prie jų – įvairios marinuotos daržovės“, – prisiminimais dalijosi S.Gorbunovas.
Tačiau pats išskirtiniausias patiekalas Kalnų Karabache – duona su daugybe žolelių žengialov hac. „Į ją dedama apie 20 įvairiausių žolelių – ir mums žinomų, ir net negirdėtų. Visais metų laikais jie eina ir kalnus ir jas renka, tad žiemą duona būna vienokios sudėties, vasarą – kiek kitokios, – aiškino lietuvis, ir pats gavęs progą iškepti vieną kepalą. – Man atrodo, daugiau niekur pasaulyje nėra tokios duonos.“
Karabachai, žadantys niekada neatiduoti savo namų
Jei kalnų vaizdai ar vietos patiekalų skonis pasimirš, atmintyje tikrai liks patys vietos gyventojai, pasižymintis be galo dideliu svetingumu ir patriotiškumu, tikino S.Gorbunovas.
Kalnų Karabache gyvena beveik vien etniniai armėnai, nors oficialiai teritorija ir tebepriklauso Azerbaidžanui. Po karo beveik visi azerbaidžaniečiai paliko šią teritoriją – kaip ir armėnų beveik nebeliko Baku.
„Turistų čia dar nėra daug, tad kai vietiniai juos pamato, visada nori padėti, parodyti, paklausti, pakalbėti – visi labai draugiški, kviečia pas save į svečius, vaišina. Savo nuoširdumu ir svetingumu jie tikrai yra labai ypatingi – netgi dar svetingesni nei gruzinai“, – pasakojo S.Gorbunovas.
Lietuvio keliautojo teigimu, karabachai neapsimetinėja – šypsosi, mielai fotografuojasi, bet paklausti kalba ir apie sunkumus, su kuriais susiduria gyvendami nepripažintoje valstybėje. Atvirai papasakos apie nedideles algas, didelius mokesčius, kitas problemas. Bet net dažnai ir gyvendami skurdžiai vis tiek kvies į namus ir vaišins viskuo, kuo tik gali.
„Patriotizmas čia labai stiprus. Ne tik tarp vyresnių žmonių – bendravome ir su jaunais žmonėmis, kurie iš vaikystės prisimena karą. Jie labai nori už savo šalį kovoti. Jeigu reikės – ir su ginklu, bet labiau nori tiesiog savo šalį pakelti ekonomiškai“, – 15min kalbėjo tinklaraštininkas.
Nors Kalnų Karabachas yra paskelbęs nepriklausomybę, jos niekas nepripažįsta – netgi Armėnija. Tai didžiausias jos koziris konflikte su Azerbaidžanu – perspėjimas, kad bet kurią akimirką gali tai padaryti.
Daugiausia pinigų į nepripažintą šalį atplaukia iš armėnų diasporos – turtingų bendruomenių, išsibarsčiusių po pasaulį po armėnų genocido. Jos ypač stiprios Prancūzijoje, JAV, Rusijoje.
Didžiausi iššūkiai turistams
Tą ypatingą svetingumą bei atvirumą tikriausiai lemia ir tai, kad Kalnų Karabache turistų ne tiek ir daug. Tiesa, vyno šventėje, pavyzdžiui, lietuvis sutiko ir atvykusiųjų iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Baltarusijos, netgi kitų lietuvių.
Su kokiomis problemomis gali susidurti turistas, keliaujantis po Kalnų Karabachą? Visų pirma, reikia priprasti, kad karių čia – išties nemažai. Tačiau S.Gorbunovas tikina, kad tai tikrai nesukelia kažkokio nesaugumo ar baimės jausmo.
Vykstant čia taip pat reikia žinoti, kad, pavyzdžiui, Kalnų Karabacho viešbučių nerasite populiarioje svetainėje Booking.com. Tačiau čia veikia „AirBnb“.
Vairuojant šalyje taip pat prireiks daugiau atidumo. Nors, pavyzdžiui, S.Gorbunovui vairavimas chaotiškesnis pasirodė toje pačioje Gruzijoje, tačiau jis čia vis tiek ne toks ramus kaip Lietuvoje.
Keliaujant po šalį verta būti pasiruošus tam, kad galbūt ne visur galėsite patekti. „Pavyzdžiui, važiavome mus patraukusio taško link, tik staiga – užkarda, stop, kareiviai. Jie paaiškino, kad toliau važiuoti negalima, nes čia vyksta karinės pratybos, šaudo tankai“, – prisiminė S.Gorbunovas.
Taip pat netikėtumų gali pasitaikyti ir filmuojant ar fotografuojant – yra objektų, kurių negalima įamžinti. Kartą filmuojant mieste prie filmo kūrėjų priėjo kareivis, pasakė, kad čia to nedaryti negalima ir paprašė ištrinti medžiagą. „Tačiau jie tą daro be jokio agresyvumo – viską ramiai paaiškina, nėra jokio konflikto“, – tikino lietuvis.
Lietuvos URM rekomenduoja nevažiuoti
Buvusios sovietinės respublikos Azerbaidžanas ir Armėnija dėl Kalnų Karabacho vaidijasi nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai armėnų separatistai perėmė šią teritoriją per maždaug 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą.
Abi šalys niekada nepasirašė jokio tvirto taikos susitarimo, nors 1994 metais buvo paskelbtos paliaubos. Palei jų tarpusavio sieną ir fronto liniją reguliariai susišaudoma.
2016 m. balandžio mėnesį ugnies nutraukimu baigėsi keturias dienas trukę intensyvūs kovos veiksmai, kurie galėjo virsti tikru karu.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti į Kalnų Karabachą ir į jį supančius septynis okupuotus Azerbaidžano regionus (Agdamą, Fiuzuli, Džebrajilą, Zangelaną, Kubadli, Lačiną ir Kalbadscharą), taip pat prie kontaktinės linijos.
Lietuva pagal tarptautinę teisę nepripažįsta vadinamosios „Kalnų Karabacho Respublikos“. Keliautojai, vyksiantys į šį regioną, negalės sulaukti konsulinės pagalbos nei iš Lietuvos Respublikos ambasados Baku, nei iš ambasados Jerevane, informuoja URM.
Kelionė į Kalnų Karabachą be Azerbaidžano leidimo pagal šios šalies teisę yra nusikaltimas. Vykimas į Kalnų Karabachą Azerbaidžano valdžios gali būti baudžiamas įkalinimu. Azerbaidžano valdžios institucijos taip pat gali imtis ekstradicijos veiksmų per trečiąsias šalis.
