Kapadokija – regionas centrinėje Turkijoje, kuris garsėja kaip vienas iš keisčiausių kraštovaizdžių žemėje.
60 mln. metų – tiek laiko prabėgo, kai išsiveržę du ugnikalniai daugiau kaip 100 km spindulio skersmens teritoriją užpylė lava ir pelenais.
Ilgainiui iš jų susiformavo tufas, minkštas akmuo, kurį gali grandyti nagu.
Ilgus metus minkštą gruntą dildė žiemą ūžaujantys šalti vėjai, lietūs ir sniegas. Kur gruntas buvo minkštesnis, susiformavo slėniai, kietesnėse vietose liko kalvos.
Dabar šis regionas vadinamas svajonių šalimi, joje susilieja nuostabi gamta ir turtinga istorija. Kapadokijoje gausu neįtikinėtinos formos kalvų, urvų, sudėtingų tunelių sistemų, sudarančių ištisus požeminius miestus.
Tai – viena žinomiausių turistinių vietovių Turkijoje. Vietiniai keistus akmens darinius vadina fėjų kaminais. Manoma, kad tokius bokštus sukūrė juose gyvenusios fėjos.
Šis regionas ankstyvuoju Romos imperijos laikotarpiu priklausė romėnams. Istorijos tėkmėje šioje vietoje įvyko daugybė konfliktų, tarp jų – arabų invazija.
Požemiai buvo pritaikyti gyventi ištisomis savaitėmis: įrengti šuliniai, ventiliacijos angos, kaminai, aliejaus saugyklos, maisto ruošimo kambariai iš akmens, stovėjo vynuogių spaudimo įrenginiai, pastatytos griežtos struktūros bažnyčios.