Šis miestas – Veliko Tirnovas – nuostabus ir, jei būtų lengviau pasiekiamas, tikriausiai neatsigintų turistų.
Dabar reikia šiek tiek kantrybės, norint atkeliauti į šį kalnų apsuptą gražuolį – ir iš sostinės Sofijos, ir iš Juodosios jūros kurortų laukia 3–4 valandų kelionė traukiniu ar autobusu, kiek greičiau atvyksite automobiliu. Tačiau čia atvažiuoti verta – bulgarai Veliko Tirnovą laiko vienu gražiausių šalies miestų.
Karalių – tiksliau, carų, nes taip vadinti senovės Bulgarijos valdovai – miestu jis pramintas neatsitiktinai. Viduramžiais jis buvo valstybės, vadinamos Antrąja Bulgarijos imperija, sostinė, svarbus ir žymus kultūros, prekybos bei amatų centras.
Miestą valdė kilmingų bulgarų Asenų giminė, kuria, kaip ir visa šlovinga miesto praeitimi, čia labai didžiuojamasi.
Miesto įžymybė – Tsarevetso tvirtovės griuvėsiai ant to paties pavadinimo kalvos, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į miestą ir jo apylinkes. Ant tos pačios kalvos, šalia griuvėsių, dar puikuojasi miesto katedra.
Jei pasisieks apsilankyti mieste tinkamu metu, ant tvirtovės kalno galite išvysti šviesų ir muzikos šou – jis rengiamas ypatingomis progomis, dažniausiai – per valstybines religines šventes ir būna nemokamas. Miestiečių teigimu, šou tikrai įspūdingas, o jo pasižiūrėti žmonės atvyksta iš visos šalies.
Tačiau Veliko Tirnovas žavus ir be jokių specialiųjų efektų. Jo centras – savotiškas senovinių pastatų ir sovietmečio architektūros mišinys.
Gyvybės ir šiuolaikiško charakterio miestui suteikia gausi studentų bendruomenė – čia įsikūręs vienas didžiausių Bulgarijos universitetų, todėl kol trunka mokslo metai, šurmuliuoja ir naktinis gyvenimas. Dauguma barų išsidėstę palei upę, netoli vienas kito.
Dieną senamiestyje būtina apsilankyti Samovodska Charshiya gatvelėje, kurioje įsikūrę Veliko Tirnovo amatininkai.
Jų darbą galima stebėti iš arti, kai kurie aprodo savo dirbtuves ir mielai paplepa su turistais, kiti atrodo labai susikaupę ir lankytojai juos labiau erzina, nei džiugina, tačiau suvenyrų ir skanėstų galima įsigyti iš visų.
Vienų dirbiniai gana tipiški, pavyzdžiui, keramika ar siuvinėjimas, kitų – retesni – štai vienas vyras, gaminantis puošnius, pavojingai atrodančius (ir nepigiai kainuojančius) peilius, šypsodamasis paaiškina, kad juos perka „įvairūs klientai iš visur“, o šalimais įsikūrę konditeriai kviečia pažiūrėti, kaip ruošiami tradiciniai rytietiški saldumynai, tapę ir bulgarų paveldo dalimi – baklava, kunefe ir kiti.
Ilgam ramesniam pasivaikščiojimui, be krautuvėlių šurmulio, labai tinka palei Jantros upę vingiuojanti generolo Gurko gatvė.
Ji pavadinta rusų karininko, kadaise padėjusio bulgarams įveikti pavergėjus osmanus, vardu, mažiau lankoma turistų, bet laikoma viena gražiausių miesto gatvių.
Ji atveda iki pat tilto, kurį kirtus laukia dar viena miesto įžymybė – impozantiškas paminklas Veliko Tirnovo didvyriams, broliams Asenui ir Peteriui, kurie vadovavo sukilimui prieš okupantus osmanus ir pradėjo miestą valdžiusią Asenų dinastiją.
Veliko Tirnovo patrauklus ir savo vaizdingomis apylinkėmis – likus čia ilgėliau, galima leistis į žygius po kalvas, aplankyti regioninius parkus ir tradicinius kaimelius.
Vienas lankomiausių tokių kaimų – vos už keleto kilometrų esantis Arbanasis. Tiesa, jis labai turistinis, tačiau išlaikęs autentišką atmosferą ir turtingą architektūrinį paveldą – jame daug senovinių cerkvių ir vienuolynų.
Norint visus apeiti, teks nemažai palaipioti aukštyn–žemyn vingiuojančiomis gatvėmis – gera proga ir pasportuoti, ir iš arčiau susipažinti su įspūdingu religiniu šio krašto paveldu.
