Iš Sevilijos Ispanijoje kilusi Belen Feria Mezquita į Lietuvą atvyko praėjusių metų rugpjūčio pradžioje. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) ji tęsė architektūros studijas. Įprastinę mainų programą studentei sumaišė netikėtai Europą užpuolęs COVID-19. Tačiau mergina nesuskubo krautis lagaminų ir lėkti į gimtąją sostinę, o nusprendė pandemiją prabūti Lietuvos sostinėje.
Mokosi groti pianinu
„Tai man atrodo vienintelis logiškas sprendimas. Tai buvo atsakingas ir racionalus kelias tokioje keistoje situacijoje. Visi norėjo grįžti. Sulaukiau net iš draugų Airijoje kvietimo vykti pas juos, bet visą laiką galvojau, o kas, jei pasigausiu kažką pakeliui į Ispaniją ar kur kitur“, – pasakojo mergina.
B.F.Mezquita teigė suprantanti ir tuos, kurie visgi nusprendė grįžti į gimtines susidarius tokiai situacijai.
„Gerbiu jų apsisprendimą, bet mano sprendimas kitoks. Išgyventi tris mėnesius savarankiškai svetimoje šalyje galiu, bet nemanau, kad sau atleisčiau, jei keliaudama išplatinčiau virusą ir jei juo apsikrėstų kažkas iš mano artimųjų“, – atviravo „Erasmus+“ studentė, prisipažindama, kad likti nusprendė tiek dėl fizinės, tiek dėl psichinės sveikatos.
Karantino metu Vilniuje ispanė bando laikytis režimo: anksti keltis, sportuoti, pusryčiauti ir dalyvauti nuotolinėse paskaitose.
„Laisvalaikiu piešiu, bandau mokytis groti pianinu. Laimei, jį turiu namuose. Daug gaminu. Pradėjau daug rašyti ir savo kūryba dalintis internete. Manau, ši situacija tapo tam įkvėpimu“, – pasakojo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.
Jei šviečia saulė, B.F.Mezquita gali visą rytą praleisti prie lango dainuodama ir gaudydama saulės spindulius.
„Iš tiesų smagu matyti lauke pavienius žmonės. Kuriu istorijas apie jų galimus gyvenimus ir sutinku šypsenas, kai jie išgirsta muziką“, – kalbėjo studentė iš Ispanijos.
Kartais mintys neleidžia mokytis
Tačiau karantino metu toliau tęsiasi ir studijos, kurios perkeltos į virtualią erdvę.
„Universitetas sugebėjo perkelti visas paskaitas į virtualią erdvę, nors atrodė, kad studijuojant architektūrą kai kuriuos projektus pristatyti virtualiai be galo sudėtinga. Mums taip pat pasiūlė pabaigti semestrą nuotoliniu būdu. Taigi taip studijas gali pabaigti ir tie, kurie išvažiavo“, – pasakojo ispanė.
Nepaisant to, B.F.Mezquita prisipažino, kad karantino metu studijuoti nėra taip lengva. Ji kasdien sulaukia naujienų apie pandemiją ir žinios kol kas nėra labai džiuginančios.
„Kartais tiesiog neįmanoma susikoncentruoti į projektą, kai galvoji apie tiek daug pažįstamų žmonių, kurie dabar ligoninėse kovoja dėl savo gyvybių“, – tęsė pašnekovė.
Studentė teigė, kad iš pradžių labai akylai sekė viruso plitimą ir situaciją gimtojoje Ispanijoje, tačiau tai jai sukėlė miego sutrikimų, didžiulio nerimo.
„Patvirtintų atvejų skaičiai buvo pirmas dalykas, kurį tikrindavau ryte. Ir paskutinis vakare. Ir skaičiai beprotiškai greitai augo. Nusprendžiau sustoti. Vis dar gaunu informacijos apie situaciją per šeimą ir draugus, bet stengiuosi nuo informacijos srauto atsijungti, kiek tik galiu“, – kalbėjo mergina.
Pašnekovė kartu pastebėjo, kad lietuviai labiau laikosi valdžios nurodymų dėl karantino ir apsaugos priemonių. Tuo metu ispanai iš pradžių nebuvo tokie atsakingi dėl valdžios įvedamų priemonių.
„Nesakau, kad mes mažiau atsakingi. Tačiau kai šalies lyderiai patys nesilaiko taisyklių, kurias įvedė, kokį pavyzdį mano tauta“, – retoriškai klausė ji.
B.F.Mezquita teigė, kad didžiausias iššūkis jai šiuo metu – išlikti ramiai ir per daug neįsibaiminti.
„Jaučiuosi bejėgė. Tikriausiai, kaip ir daugelis, matančių, kas vyksta aplinkui“, – pridūrė ji ir palinkėjo svetimose šalyse įstrigusiems studentams išlikti pozityviems ir leisti sau atsipalaiduoti.
Galvojo, kad situacija užtruks porą savaičių
Į gimtąją Valensiją Ispanijoje prasidėjus koronaviruso pandemijai negrįžo ir VGTU studijuojantis studentas Francisco Davidas Garcia Brookas. Į Lietuvą dar pernai rudenį jis atvyko pabaigti magistro studijų civilinės inžinerijos srityje. Kartu su dar trimis kolegomis jis šiuo metu gyvena bendrabutyje.
„Iš pradžių aš nesupratau, kokio masto ši situacija. Galvojau, kad tai užtruks kokias dvi savaites. Todėl pirma ir nusprendžiau pasilikti ir žiūrėti, kaip situacija keisis“, – prisipažino tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.
Prie sprendimo likti Lietuvoje prisidėjo ir tai, kad vaikinas nežinojo, ar toliau tęsis paskaitos ar jos bus nutrauktos laikinai.
„Taigi sprendimas grįžti namo, o paskui grįžti į Lietuvą nepasirodė geras pasirinkimas. Vėliau situacija Ispanijoje pasidarė labai prasta, todėl pagalvojau, kad man geriau likti čia nei vykti namo, kur bus didesnė galimybė užsikrėsti virusu, kol parvyksiu iki namų“, – savo svarstymais dalijosi ispanas.
F.D.G.Brookas prisipažįsta, kad dabar jo dienos labai monotoniškos. Tačiau čia jis neišskirtinis. Daugelio gyvenimas tapo lyg viena savaitės diena.
„Laimei bendrabutyje kambariu dalinuosi su vienu iš kolegų, tai man geresnė situacija nei būti visiškai vienam esant tokioms aplinkybėms. Mes gaminame maistą, išbandome naujų receptų, kartais sportuojame, žiūrime vaizdo įrašus internete. Taip pat dažnai vaizdo skambučiais susisiekiu su šeima ir draugais, kurie yra tokioje pačioje situacijoje, tik Ispanijoje ar kitose šalyse. Ir tikriausiai su jais bendrauju tikrai daugiau nei įprastai“, – prisipažino pašnekovas.
Galvoja, kad Lietuva tvarkosi geriau
Magistrantūros studentas teigė, kad jau prasidėjo ir nuotolinės paskaitos. Ir jos daug geresnės nei vaikinas tikėjosi.
„Nuotolinės paskaitos vyksta tuo pačiu metu, kaip ir iki pandemijos. Mes galime kalbėti, dalyvauti paskaitose, spręsti uždavinius, konsultuotis. Taigi, studijų procesas tęsiasi be jokių problemų“, – tikino ispanas.
F.D.G.Brookas ir toliau stengiasi sekti informaciją, kaip viruso plitimas vyksta Ispanijoje. Apie situaciją jį informuoja ir artimieji. Ispanas tiki, kad visgi Lietuvoje jam saugiau.
„Atrodo, kad Lietuva sugebėjo suvaldyti situaciją geriau nei Ispanija. Joje karantinas prasidėjo kovo 13 d., kai šalyje buvo jau daug patvirtintų susirgimo atvejų“, – pastebėjo pašnekovas.
Nors vaikinas sugalvoja, kaip leisti laiką bendrabutyje, visgi užsidarymas kambaryje, – nemažas iššūkis: „Tikriausiai visi norime išeiti į lauką, džiaugtis saulėtomis dienomis, eiti į restoraną valgyti cepelinų ar susitikti su draugais bare. Tikiuosi, kad karantinas greitai baigsis ir vėl galėsime grįžti prie įprastinio gyvenimo. Žinoma, kartu išlikdami atsargūs“.
Užsienyje įstrigusiems studentams ispanas patarė išlaikyti ryšį ir bendrauti su artimaisiais ir draugais namuose. Visi esame panašioje situacijoje ir palaikydami ryšį galime vieni kitiems padėti.
