Karas Ukrainoje kol kas nežymiai koreguoja skrydžių srautus Lietuvoje

Dėl Rusijos karo Ukrainoje nežymiai keičiasi skrydžių ir keliautojų srautai Lietuvoje. Kai kurie šio verslo atstovai sako, kad pirmomis karo dienomis lėktuvų bilietų pardavimų kiek sumažėjo. Jų teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip karas paveiks keliautojų planus Lietuvoje.
Lėktuvas
Lėktuvas / 123RF.com nuotr.

Karo poveikis skrydžių srautams – nežymus

Lėktuvų bilietų pardavimo platformos skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė sako, kad pirmosios karo dienomis pardavimai krito, tačiau nesmarkiai.

„Gal buvo galima tai sieti ir su sezoniškumu, bet, žinoma, keleiviai nutraukė ir savo planuotas keliones į Rusiją ir tokias šalis, kaip pavyzdžiui, Ukraina, Moldova. Negalime atsakyti, ar tai buvo tik dėl karo tas kritimas pardavimų pirmomis karo dienomis, ar tiesiog žmonės nebeturėjo kur vykti, nes vis tiek dalis verslo buvo su Rusija ir ten skrydžiai vykdavo“, – BNS sakė R.Levickaitė.

Jos teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmonės teiraujasi, svarsto, ar nereikėtų su šeima išvykti į užsienį, tačiau bilietai perkami į abi kryptis.

„Remiantis Lietuvos oro uostų duomenimis ir mūsų statistika, kelionės vyko į abi šalis. Jei klientas pirko, tarkime, Vilnius–Tenerifė–Vilnius ar Vilnius–Londonas–Vilnius, tai jis ir sugrįžo. Todėl stebėjimo, kad judėjimas būtų į vieną pusę, mes nematome“, – sakė skrendu.lt atstovė.

Kelionių agentūros „Baltic Clipper“ vadovas Egidijus Vaišvilas sako, kad praėjusią savaitę verslo kelionių ir lėktuvų bilietų paklausa Vakarų kryptimis beveik nepasikeitė, o kelionių į vieną pusę taip pat reikšmingai nepadaugėjo.

„Vienintelis pasikeitimas, kurį dabar matome, tai sutrumpėjęs laikas, prieš kiek dienų užsakomas skrydis“, – BNS sakė E.Vaišvilas.

Anot jo, poilsio kelionių užsakymai prasidėjus karui nukrito apie 40 proc., žmonės renkasi artimesnes išvykimo datas.

„Lietuvos gyventojai yra linkę pirkti keliones tarptautinių krizių metu labiau nei Vakarų šalių gyventojai, taip tikėdamiesi gauti geresnės kokybės produktą už patrauklesnę kainą. Ne išimtis ir dabar – daugiau kaip trečdalis praeitą savaitę užsakytų kelionių vyks gegužės–rugsėjo mėnesiais“, – teigė E.Vaišvilas.

Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė sako, kad dar anksti prognozuoti, kokią įtaką karas Ukrainoje gali padaryti Lietuvos keliautojų srautams.

„Visiškai normalu, kad lietuviai reaguoja į Rusijos karą Ukrainoje, situacija juos neramina, psichologiškai vargina. Todėl natūralu ir tai, kad šiuo metu mažiau žmonių planuoja savo atostogas svetur. Tačiau daryti tam tikras išvadas dar anksti“, – pranešime sakė ji.

Jos teigimu, kelionių organizatoriai ir agentūros sulaukia žmonių klausimų apie atostogų svečiose šalyse saugumą. Nepastebima, kad būtų masiškai atšaukiamos rezervacijos, bet naujų užsakymų sumažėjo.

„Kelionių organizatoriams, skrydžių bendrovėms ir visoms turizmo sektoriaus įmonėms keliautojų saugumas visuomet yra pagrindinis prioritetas. Todėl gyventojams nerimauti dėl šiuo metu vykstančių ar suplanuotų kelionių tikrai neverta“, – pabrėžė M.Plepytė-Rainienė.

Lietuvos oro uostų teigimu, karas Ukrainoje didžiausios įtakos padarė toms oro bendrovėms, kurios skraidino į Ukrainą ir iš jos arba ten laikė savo orlaivius.

„Kalbant apie įtaką būtent Lietuvos oro uostams, didesnių neigiamų keleivių skaičiaus svyravimų kol kas nematome, nes didžioji dalis maršrutų yra į kitas Europos šalis. Nutraukti tiesioginiai maršrutai į Ukrainą, mūsų skaičiavimais, sumažins bendrus keleivių skaičius apie 2 procentais“, – BNS sakė oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Bendrovės „Get Jet Airlines“ vadovas Darius Viltrakis sako, kad uždaryta Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos oro erdvė kol kas palietė tik skrydžių į Egiptą maršrutą.

„Remiantis Europos aviacijos saugumo agentūros rekomendacijomis, dabar skrendame laikydamiesi saugaus 200 kilometrų atstumo, o tai 15–20 minučių pailgina minėtą skrydį“, – pranešime teigė D.Viltrakis.

Kainų mažėjimui prielaidų nemato

„Baltic Clipper“ vadovas sako, kad skrydžių kainą veikia kuro kaina, kuri šiuo metu smarkiai išaugusi, be to, lėktuvai turi aplenkti karo zoną bei skrydžiams uždarytas teritorijas, o tai pailgina skrydžio trukmę. Anot jo, tikėtina, kad brangs lėktuvų draudimas.

„Skrydžių kainų mažėjimui didelių prielaidų nėra. Kainos šiuo metu laikinai gali būti mažinamos todėl, kad istoriškai žiemos gale – pavasario pradžioje aviakompanijos stengiasi pritraukti daugiau keleivių iš anksto parduodamos bilietus vasaros mėnesiams“, – teigė E.Vaišvilas.

Visgi jis pastebi, kad Rusijos ir Ukrainos rinkos yra svarbios Turkijos viešbučiams, todėl jų poilsiautojų mažėjant sezono pradžioje atsidarys mažiau viešbučių, bet kainos, tikėtina, nemažės.

M.Plepytė-Rainienė taip pat prognozuoja, kad artimiausiu metu kelionių kainos augs. Anot jos, tai lems išaugusi skrydžių savikaina dėl brangstančio kuro, o dėl uždarytos Ukrainos oro erdvės ilgės skrydžiai ir kitomis populiariausiomis atostogų kryptimis.

Tuo metu skrendu.lt atstovė sako, kad bilietų kainos šiuo metu stabilios.

„Kainos yra stabiliai vienodos. Aišku, jeigu kalbėsime apie Velykinį laikotarpį, kur atostogos jau ir prieš karą buvo suplanuotos, tai kainos tą savaitę yra didelės. Bet visu kitu laikotarpiu kainos yra stabiliai tokios pačios“, – teigė R.Levickaitė.

Praėjusią savaitę visuose trijuose Lietuvos oro uostuose buvo daugiau nei 56 tūkst. keleivių – 60 proc. 2019 metų to pat laikotarpio srauto. Bene sparčiausiai auga keleivių skaičius Kauno oro uoste.

T.Vasiliausko teigimu, esminė sąlyga aviacijos srautų atsigavimui iš esmės lieka ta pati – daugelio valstybių papildomų reikalavimų keliautojams, įvestų dėl pandemijos, atšaukimas. Be to, artėja vasaros sezono pradžia, kai kurios oro bendrovės jau tam ruošiasi, atnaujinamos kryptys, o tai reiškia ir didesnį keliautojų skaičių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis