Daugiau kaip 40 metų skaičiuojantis laivas priklauso Karinėms jūrų pajėgoms. Pagrindinė šio laivo funkcija buvo minų paieška ir jų deaktyvavimas. Išsaugoti laivą ir panaudoti jį edukacinei veiklai yra sumanęs Lietuvos jūrų muziejus. Šis laivas galėtų tapti muziejumi, pasitarnautų jaunosios kartos, skautų ir kadetų ugdymui, taip pat praplėstų visuomenės akiratį apie jūrą, laivus, kariškius.
Kaip sakė muziejaus atstovas Edvinas Ubis, ekspozicija laive būtų įrengta per keletą metų. Lankytojai galėtų apsilankyti visuose trijuose laivo deniuose. Būtų sudaryta galimybė įeiti į vairinę, valdymo patalpas, kur galėtų atsirasti ekspozicija, taip pat iš arti išvystų karininkų, kapitonų, jūreivių kajutes, pajustų, kokia buvo jų buitis, aplankytų ir technines patalpas, sužinotų, kaip šis laivas ieškojo minų, jas deaktyvuodavo. Svarstoma, jog laive būtų galima įsigyti specialių suvenyrų.
Tačiau visa tai kol kas tebėra planai, mat laivo likimas neaiškus. Karinės jūrų pajėgos niekaip nesulaukia sprendimo, ar šiam laivui miestas ras tinkamą švartavimo vietą. Savo ruožtu ir muziejus negali priimti laivo, nežinodamas, kur jį galės prišvartuoti.
„Beveik metus laukiame sprendimo, ką daryti – utilizuoti ar įveiklinti ir perduoti muziejui? Mes norime perduoti muziejui, turėti tiek technologinį, tiek istorinį paminklą. Be abejonės, jei nėra primūrytas, laivas gali būti perstumtas į vieną ar kitą krantinę, bet mums reikia šiemet sprendimo, ar savivaldybė sudaro sąlygas perimti ir pastatyti jį prie vienos ar kitos krantinės.
Beveik metus laukiame sprendimo, ką daryti – utilizuoti ar įveiklinti ir perduoti muziejui?
Atsižvelgiant į tyrimus, rekomendacijas, būtume linkę statyti prie Pilies tilto, priešais Karlskronos aikštę, bet jei naujas šeimininkas ar miestas matys kitus variantus, yra galimybė persvarstyti, tik reiktų atsižvelgti į traukūnus ir rasti patrauklesnę vietą. Mes dar šiemet norėtume sprendimo, ar mums jį utilizuoti, ar pradėti ruošti muziejui”, – kalbėjo Karinių jūrų pajėgų atstovas Nedas Ignatavičius.
Svarstė kelias vietas
Klausimas dėl laivo likimo savivaldybėje nagrinėtas jau ne kartą. Antradienio rytą šį klausimą dar kartą aptarė Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nariai. Savo nuomonę išreiškė ir paveldosaugininkai bei kiti specialistai.
„Sūduviui“ jau anksčiau siūlytos kelios švartavimo vietos – šalia „Meridiano“, taip pat prie „Pilies“ tilto, pasigirdo idėjų pastatyti prie krantinės šalia Jūrų muziejaus.
Paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas teigė, jog prie „Meridiano“ karinis laivai gražiai „įsirašytų” į bendrą senamiesčio siluetą, tačiau su kolegom apsitarę nusprendė, jog geriausia vieta – prie Pilies tilto.
„Laivas statytas 7 dešimtmetyje, šioje vietoje foną jam sudarytų architektūra, neišvaizdūs pokariniai pastatai, Danėje stovintis laivas pagyvintų gana nuobodų kraštovaizdį. Vienareikšmiškai, ši vieta optimali. Dėl įvaizdžio – tarybos posėdžio metu Alina Velykienė išsakė abejonę, kaip atrodysim su kariniu objektu miesto centre. Noriu atkreipti dėmesį, teko būti daugelyje istorinių uostų, beveik visuose yra karinių laivų, pradedant kaimyne Liepoja, kuri analogišką laivą laiko krantinėje, baigiant Londonu, kur matėme kreiserį „Belfast“, tai valstybės įvaizdžio dalis“, – sakė L. Kavaliauskas.
Laivas statytas 7 dešimtmetyje, šioje vietoje foną jam sudarytų architektūra, neišvaizdūs pokariniai pastatai, Danėje stovintis laivas pagyvintų gana nuobodų kraštovaizdį.
Tarybos narys Aidas Kaveckis siūlė miestui apsvarstyti dvi laivo švartavimo vietas, viena jų būtų saugi žiemą, kita – vasaros sezono metu. Viena tokia vieta galėtų būti Pilies tiltas, antroji – prie muziejaus.
„Kadangi sezoniškumas pas mus ypač didžiulis, tai būtų ir atraktyvu, ir edukacijos prasme būtų geriau turėti ir mieste, ir 3–4 mėnesius, kada traukūnas didesnis, prie „Albatroso“ paminklo“, – siūlė tarybos narys.
Tarybos narys Arvydas Vaitkus svarstė, jog Danės upėje prišvartuotas laivas sukels problemų tiek ateityje gausėsiančiai laivybai, tiek irkluotojams, kurie džiaugiasi ką tik atidaryta modernia irklavimo baze. Irkluoti dviem valtimis jiems esą taptų sudėtinga. Tarybos narys siūlė sutvarkyti prie muziejaus esančią krantinę, kur laivas galėtų saugiai stovėti.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pasakojo daugiau kaip 20 metų dirbęs uosto vilkikuose ir pajutęs, koks štorminis oras vyrauja šaltuoju metų laiku, tad saugiausia „Sūduvį“ būtų švartuoti prie Pilies tilto.
„Ar daug turime jūrinių objektų mieste, kurie parodytų Klaipėdos išskirtinumą? Ne. Tai jūrinės valstybės atributas, papuoštų senamiestį, būtų gausiai lankomas, sudaromos sąlygos pabuvoti laive“, – kalbėjo P.Bekėža.
Užgriozdins centrą?
Alina Velykienė teigė pasigedusi elementarios informacijos, kiek vietos užimtų miesto centre prišvartuotas „Sūduvis“, ar lynai netrukdytų pėstiesiems ir dviratininkams.
„Neatsakytas klausimas, kodėl į senamiestį grūdame karinį laivybos objektą, kodėl upę darome ne gyvą žmonėmis, laivyba, o karinės laivybos objektu, „Sūduviu“. Tai per didelis objektas mūsų suprastruktūrai. Gal aš neteisi, „Meridianas“ galbūt dar didesnis, jis tapęs įvaizdžio dalimi. Sprendimą priima miesto taryba, atsakymai turi būt išsamūs, visiems aiškūs, kad nebūtų taip, jog pastatysime laivą ir nebegalėsime praeiti, turėsime laipioti per virves“, – kalbėjo politikė.
Neatsakytas klausimas, kodėl į senamiestį grūdame karinį laivybos objektą, kodėl upę darome ne gyvą žmonėmis, laivyba, o karinės laivybos objektu, – sakė A.Velykienė.
Karinių jūrų pajėgų atstovas patikino, jog 47 metrų ilgio ir 8 metrų pločio laivas nesukeltų jokių trikdžių nei pėstiesiems, nei dviratininkams. Jis būtų prišvartuotas prie krantinės naudojant jau esamus knechtus.
Norėtų statyti centre
Pats Jūrų muziejus labiau suinteresuotas pastatyti laivą centre, kad būtų gausiai lankomas. Jūrų muziejaus vadovės pavaduotojas Romualdas Adomavičius teigė, jog prie muziejaus esanti krantinė, kur laivas atsidurtų tarsi „kišenėje“, šiuo metu nėra tinkama laivo statymui, čia jis būtų talžomas Kuršių marių bangų praplaukus net ir nedideliam laivui.
„Iš tolo žiūrint, į žemėlapį ar į planą, atrodo gera vieta, bet ji nesaugi, reikia daug investicijų, kad padarytume ją saugią, kur galėtų stovėtų kultūros vertybė, eksponatas ir būtume ramūs. Muziejaus interesas – kad laivas būtų gausiai lankomas. Mes negarantuoti, kad jį gausiai lankys, jei jis stovės saugiai prie muziejaus krantinių. Čia interesas, kompromisas ir miestui, ir muziejui, ir jūrinei valstybei turėti gausiu srautu pasižymintį objektą, kuriame būtų edukuojama Lietuvos visuomenė, atvykstantys užsieniečiai apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę, jūrinę kultūrą. Būtų ir jaunimo edukavimo centras, vieta, kur galėtų vykti teminiai renginiai“, – kalbėjo pavaduotojas.
Skaičiuojama, jog sutvarkyti prie muziejaus esančią krantinę galėtų atsieiti apie milijoną eurų, kai tuo metu prie Pilies tilto užtektų iki 100 tūkstančių eurų.
Reikia laivo, ar ne?
Danės upės administratorius Deivis Blikštis siūlė dar vieną alternatyvą laivo statymui – kitapus Pilies tilto, arčiau tos vietos, kur kadaise žmones į Smiltynę kėlė keltas. Ši vieta turi gerą privažiavimą, didelį lankomumą iš visų pusių, be to, niekam nemaišytų, neužgožtų pastatų.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog tokios vietos, kuri tiktų visiems ir atitiktų visus saugumo reikalavimus, nebus.
„Yra ir laiko faktorius. Tos vietos ieškoma beveik metus, visi variantai beveik apsvarstyti, kyla naujų netikėtų posūkių. Bandykime diskusiją nukreipti į išsaugojimo aspektą. Nestumdyti laivo 2–3 kartus per metus, įrengiant kelias krantines. Natūralu, kai teks dokuoti, pasižiūrėti, kokia laivo būklė, prie tos diskusijos bus galima sugrįžti. Karinės jūrų pajėgos privalo turėti sprendimą, patvirtinčiau, kad tai negali tęstis be galo. Laivas laukia tolimesnio savo likimo”, – diskusiją baigė meras.
Ar miestas ras vietą „Sūduviui“, turėtų paaiškėti tarybos posėdyje. Jei sprendimas nebus rastas, laivas bus supjaustytas.
