Viešbučiuose vietų nėra
Birštonas, lyginant jį su kitais Lietuvos kurortais, – fenomenalus traukos objektas. Neįtikėtina, jog net ir šaltuoju metų laiku jame netrūksta lankytojų. Kone iš visų viešbučių savininkų gali išgirsti vieną ir tą patį: „Atsiprašome, laisvų vietų neturime“. Restoranuose ant staliukų puikuojasi „rezervuota“ lentelės.
Birštonas, lyg tekėti nesiliaujantis Nemunas, nestovi vietoje. Verslo žmonės suka savas girnas ir vargo nemato.
Apima keistas jausmas. Rodos, eini gatvėmis, praeivių vos vienas kitas, tačiau viešbučiuose bei SPA centruose jų – šimtai. Nenuostabu, jog net pats Balys Sruoga jėgas po Štuthofo koncentracijos stovyklos atgavo ir „Dievų mišką“ parašė būtent Birštone – „Baltosios vilos“ gydykloje. Ramuma pakeri.
Dvi naujausios nakvynės vietos – „Vila Klasika“ bei „Pušynė“. Miestas, lyg tekėti nesiliaujantis Nemunas, nestovi vietoje. Verslo žmonės suka savas girnas ir vargo nemato.
„Restauravome apleistą sandėlį, pritaikėme prie „Kurhauzo“ aplinkos ir štai, turime 0,5 mln. eurų atsiėjusią investiciją. Tai – paveldas“, – savo viešbutį pristatė „Vila Klasika“ savininkas Vytautas Jokimas.
Pasak jo, nakvynės ieškotojų netrūksta. Iki šiol kambarius aktyviai rezervuoja ir rusai, tačiau 90 proc. jų Birštone taip ir nepasirodo. Nakvynės vietos nurodymas jiems – sąlyga gauti vizą.
Apsistojęs „Vila Klasikoje“ gali išvysti kaimynystėje esančiame „Kurhauze“ vykstančias tuoktuvių ceremonijas. Kaip nuklotu raudonuoju kilimu jaunavedžiai žengia bendro gyvenimo link.
Laisvų vietų maža ir „Pušynėje“, bene prabangiausiame ir naujausiame Birštono viešbutyje, išdygusiame apgriuvusios buvusios mokyklos ir bendrabučio vietoje. Nedidelio pušynėlio pašonėje įkurdintas pastatas atidarytas sausį. Kambariai kvepia naujumu, o tiksliau, lietuviška mediena. Baldai ir apdaila atkeliavo iš Prienų apylinkių, kur pats viešbučio savininkas Antanas Kavaliauskas valdo medienos apdirbimo įmonę.
Investicija siekia 0,45 mln. eurų, o kūnus „Pušynėje“ atpalaiduoja pats masažo meistras, pasaulinio SPA čempionato nugalėtojas Zigmas Zdanevičius.
Kai net oras gydo
Birštonas didžiuojasi „Birutės“ bei „Vytauto“ mineraliniu vandeniu. Tačiau net ir jo syvai, temperatūrai nukritus žemiau 7 laipsnių šalčio, užšąla. Kad ir šaltuoju metų laiku kurorte atostogaujantys poilsiautojai pajustų mineralų naudą organizmui, jiems įrengta poilsio zona „Birutės vila“.
Aplink mineralinio vandens purslų baseiną, fontanėlį bei vandens garinimo sieną išdėlioti gultai, kur ištisus metus nemokamai galima pasimėgauti atogrąžų šiluma, pakvėpuoti „gydomuoju“ oru. Organizuojamos čia ir atviros mankštos.
Pasėmus vamzdžiais į didžiulį katilą atitekančio molio, purvo ir mineralinio vandens pliurzę, kabinoje virsti juoda, smirdinčia žmogysta.
Pernai Birštono pušyne įrengtas ir vienintelis Baltijos šalyse mineralinio vandens garinimo bokštas „Druskupis“. Tai tikrų tikriausia klimato terapija. Idėja pasiskolinta iš vokiečių.
Tekėdamas suspaustomis laukinių slyvų šakelėmis, vanduo garuoja, taip 80 metrų spinduliu nuo bokšto sukurdamas jūrinį sveikatinantį klimatą. Mineraliniam vandeniui užšalus, statinys virsta gražia ledo skulptūra.
Žymus Birštonas ir gydomuoju purvu. „Versmės“ gydykloje galima pajusti šio žemės turto poveikį organizmui. Pasėmus vamzdžiais į didžiulį katilą atitekančio molio, purvo ir mineralinio vandens pliurzę, kabinoje virsti juoda, smirdinčia žmogysta. Šveitimo savitarna atliekama 15 min. Po jų vėl atbundi švariu žmogumi: nuplautas purvas palieka vienintelį pėdsaką – lygią odą, plaukus bei puikią savijautą.
Palepinus odą bei išgėrus arbatos puodelį „Versmės“ žiemos sode, galima pasivaikščioti unikaliame 25 hektarus užimančiame Birštono parke. Jame – trys takeliai. Vienas – skulptūrų, kitas – skirtas sportininkams, o trečiasis atkartoja 70 km besitęsiančius Nemuno tėkmės vingius. Įdomu tai, kad ir šiandien šalia šios upės vis dar atrandama naujų piliakalnių.
Žvilgsnis nuo Vytauto kalno įrodo, koks Nemunas didingas. Imi akimis ieškoti, kurioje vietoje po vandeniu palaidotas šio kurorto simbolis – banginukas, tarnavęs kaip pirmojo mineralinio šaltinio apsauga.
Šokolado, sušių ar dzūkiškų bandų?
Birštone neseniai duris atvėrė ir dvi naujos maitinimo įstaigos: mažytė japoniško maisto oazė „Sušinė“ bei gardėsių kavinukė „Banginuko vaišės“. Čia galima įsigyti ir natūralios pievų žolelių arbatos, ir unikalaus medaus asorti, ir Vilniuje pagaminto „Ach skanu vegan“ natūralaus (be cukraus ir pieno) kakavos pupelių šokolado.
Mažo fabrikėlio sumanytoja – raudonplaukė, nuoširdumu bei teatrališkais rūbais Pepę Ilgakojinę primenanti Milda. Pasakodama apie šio skanėsto savybes, mergina išsiduoda turinti priklausomybę: be šokolado ji negali tverti nė dienos.
Tad sumąstė juos pati imti ir gaminti. Mažytes rankų darbo plyteles juosia žymių Lietuvos dailininkų reprodukcijos, o viduje – po laiškelį, skirtą smaguriui. Iš viso gaminama 14 šokolado rūšių, o penkioliktoji skirta tikriems gurmanams – tai šimtaprocentinis kakavos pupelių slėgtainis.
„Šokoladu reikia mėgautis lėtai. Užsimerkti ir pajusti visus poskonius. Jį reikia laikyti ant gomurio bent jau 5 min” – degustacijos subtilybes įvardijo Milda.
Kalbėdamas su šia ypatinga mergina, jauti, kiek daug meilės ji įdeda į savo kūrinį. Per veiklos metus ji, padedama trijų darbuotojų, pagamino apie 600 kg šokolado.
Nemajūnuose skanaujamas kulinarinis paveldas – dzūkiškos bandos. Tai pečiuje ant džiovintų kopūstlapių kepami tarsi bulviniai blynai, tarsi ploni plokštainiai.
Visai kitokio gardėsio galima paragauti nuvykus į šalia Birštono esančius Nemajūnus. Kaimo amatų centre vykdoma edukacinė programa, kurios pabaigoje skanaujamas kulinarinis paveldas – dzūkiškos bandos.
Tai pečiuje ant džiovintų kopūstlapių kepami tarsi bulviniai blynai, tarsi ploni plokštainiai. Valgomi jie su varškės ir grietinės bei spirgučių padažu. Pirštus galima apsilaižyti ir patiems pagaminti išmokti.
Per 16 programos gyvavimo mėnesių pravesta jau per šimtą edukacinių užsiėmimų. Dzūkiškas bandas kepti mokėsi ir anglai bei lenkai.
Tarp medžių lekia strėlės
Birštonas – tai ne tik romantiška Nemuno krantinė, sanatorijos, SPA ir kvepiantys pušynai. Čia galima plaukti, važiuoti, jodinėti... Patirti aktyvių (ir ne tik) potyrių padeda „Čiulba ulba“ pramogų bei teminių užsiėmimų organizatorių komanda.
Birštone siūloma unikali strėliasvydžio pramoga, su kuria supažindina du broliai iš Kaišiadorių rajono – Dainius ir Domantas. Jie ne tik pamoko, kaip laikyti lanką ir šaudyti iš saugių strėlių minkštais antgaliais, bet ir čia pat, Birštono širdyje, tarp medžių surengia mūšį.
Viena kaukėta komanda stoja prieš kitą, išklauso taisykles ir užverda kova. Šio žaidimo pradmenys – kompiuteris žaidimas. Broliai teigia, jog konkurentų Lietuvoje dar nepastebėjo.
Gausu Birštone ir istorijos palikimo. Apsilankius miesto muziejuje, galima apžiūrėti 500 metų senumo luotą, du amžius skaičiuojantį vamzdį, kuriuo atitekėdavo mineralinis vanduo.
Čia pat ir fajetonas, kuriuo turistai tarpukariu buvo vežiojami iš Birštono į Kauną. Kelionė trukdavo 3,5 val.
Galima aplankyti ir senajame klebonijos pastate įsikūrusį Sakralinį muziejų, besipuikuojantį šimtametėmis bažnyčios vertybėmis bei iš tremties parsivežtu rožančiumi iš duonos gabalėlių.
Birštone veikiančiame Nemuno kilpų regioniniame parke išgirsite istorijas apie šio upių tėvo vingius bei 20 km vienas nuo kito nutolusius piliakalnius. Jie tarnaudavo kaip ryšio bokšteliai: kilus pavojui, buvo kuriamas laužas, o dūmus puikiai matydavo kito piliakalnio sergėtojai.
