Žinduolių paliktų žymių studijavimas teikia daug informacijos ne tik apie rūšinę šių gyvūnų sudėtį, bet ir jų santykius su aplinka konkrečioje teritorijoje, savo feisbuko paskyroje skelbia KNNP. Tai teritorinis ir biotopinis pasiskirstymas, mitybos ir elgsenos ypatumai, galiausiai atskirų rūšių žinduolių gausumas.
KNNP specialistų apskaitų metu daugiausiai „pritapšnojo“ ir „pritrepsėjo“ grakščiosios stirnos ir apvalučiai šernai.
Pagal briedžių pėdsakų buvimo vietą galima spręsti, kad jie šaltąjį laikotarpį renkasi praleisti miškuose, kur yra, ką lupinėti, o į kopas retai užsuka kapstyti sniego ir ieškot šaknelių, nes energetiškai nenaudinga.
Tuo tarpu knisiukai šerniukai knisa tiek miške, tiek kopose, nusivalo sniegą savo „šnipais“ ir bando išknist augalų šaknis. Einant miško ir pilkųjų kopų pakraščiu, daugiausia stirnų ir kiškių pėdsakų.
O kokios Jūsų patirtys aptinkant gyvūnų pėdsakus? Žinome, kad kelionės gamtoje dabar visiems labiausiai priimtinos ir tinkamiausios šiame iššūkių pilname laikotarpyje, o žvėrių pažinimas tyrinėjant jų pėdsakus yra draugiškas būdas susipažinti su jų elgsena ir gyvenimo būdu jų netrikdant.
