Riteriai atsirado kaip riterių ordinas Jeruzalėje apie 1099 m., o 1530 m. Ispanijos karalius jiems padovanojo Maltos salyną. Napoleonas Bonapartas išstūmė riterius iš Maltos per 1798 m. prancūzų invaziją, o šiuo metu ordino būstinė yra Romoje. Maltoje įsikūręs ordino prezidentas Danielis de Petri Testaferrata CNN pasakojo, kad iš 13 500 riterių, damų ir kapelionų, kurie dabar išsibarstę po visą pasaulį, tik apie 100 gyvena Maltos salyne.
Pirmuosius pasus Maltos ordinas išdavė 1300 m., kai jo diplomatai keliavo į kitas valstybes su dokumentais, patvirtinančiais jų, kaip ambasadorių, vaidmenį. Po Antrojo pasaulinio karo diplomatinis pasas įgavo kitose šalyse naudojamų pasų bruožų. Šiandien apyvartoje yra tik apie 500 diplomatinių pasų – tai rečiausias pasas pasaulyje, rašoma CNN,
Labai išskirtinis dokumentas
Purpurinės spalvos ordino pasas skirtas tik Suvereniosios tarybos nariams ir diplomatinių misijų vadovams bei jų šeimoms. Jį puošia aukso spalvos užrašas, kuriame prancūziškai nurodytas organizacijos pavadinimas „Ordre Souverain Militaire de Malte“, ir herbas.
Šiandien apyvartoje yra tik apie 500 diplomatinių pasų – tai rečiausias pasas pasaulyje.
„Ordinas suteikia pasus savo vyriausybės nariams jų įgaliojimų laikotarpiui“, – sako de Petri Testaferrata. Didžiųjų magistrų pasai galioja ilgiausiai, nes jie renkami 10 metų, gali eiti pareigas dvi kadencijas ir turi išeiti į pensiją sulaukę 85 metų. Kiti pasai galioja ketverius metus ir naudojami tik diplomatinėms misijoms. Pasuose yra 44 puslapiai, pažymėti vandens ženklu su Maltos kryžiumi, be jokių kitų fanfarų – jokių paveikslėlių ar citatų.
Eugenio Ajroldi di Robbiate, buvęs ordino komunikacijos direktorius, CNN pasakojo, kad būna juokinga stebėti muitinės pareigūnų reakciją, kai jie pamato pasą. „Jie greičiausiai niekada anksčiau tokio nematė. Kartą, kai atvykau į Bankoko oro uostą, minia pasų kontrolės operatorių norėjo pamatyti mano retą pasą ir pasidaryti su juo asmenukę“, – sakė Ajroldi di Robbiate.
Pasak de Petri Testaferrata, du trečdaliai Šengeno valstybių narių pripažįsta diplomatinį pasą, o ordinas glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu šalių, neturinčių oficialių diplomatinių santykių, pavyzdžiui, Prancūzija, Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
„Konfliktų ar stichinių nelaimių aukoms teikiame skubią medicininę ir humanitarinę pagalbą. Valdome ligonines, greitosios pagalbos korpusus, medicinos centrus, senelių ir neįgaliųjų namus, sriubos virtuves ir pirmosios pagalbos punktus“, – aiškina de Petri Testaferrata.
Maltos riterių pėdsakais
Nors lankydamiesi Maltoje vargu ar sutiksite riterių, Maltos salose yra daugybė vietų, kuriose galima sužinoti apie šio garsaus ordino kovas ir likimą.
Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos pastebėsite atvykę į pagrindinę salą, yra didžiulis medaus spalvos Šventojo Angelo fortas, kyšantis iš žydrų Didžiojo uosto vandenų. Šis įspūdingas viduramžių bastionas kadaise buvo Ordino būstinė ir yra vienintelis saloje išlikęs statinys, kuris iš dalies vis dar priklauso riteriams.
De Petri Testaferrata CNN pasakojo, kad viršutinėje forto dalyje esančia koplyčia, skirta šventajai Anai, vis dar rūpinasi Ordinas. Šioje forto dalyje galima apžiūrėti vietą, kurioje 1565 m. Didžiosios apgulties metu didysis magistras de Valette kasdien meldėsi už išsigelbėjimą nuo osmanų užpuolikų.
Mdinos, Maltos viduramžių sostinės, įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, senovinių bastionų sienų viduje galite daugiau sužinoti apie Ordiną 3D audiovizualiniame šou „Maltos riteriai“. Jis įrengtas Casa Magazzini, kur kadaise riteriai laikė amuniciją, ir pasakoja apie riterių istoriją Maltoje, taip pat apie tai, kai 1530 m. Ispanijos karalius jiems padovanojo salyną.
Sostinėje Valetoje galite tęsti savo riterių kelią Maltos nacionalinėje bibliotekoje, kur saugomas „Pie Postulatio Voluntatis“ – pergamentas, kuriuo 1113 m. popiežius Paschalas II suteikė Ordinui suverenitetą.
„Bibliotekos kolekciją sudaro originalūs Ordino dokumentai ir rankraščiai“, – sako Dane Munro, gidas ir istorikas, besispecializuojantis Ordino istorijos srityje.
Po bibliotekos galite keliauti į kitą gatvės pusę, į Didžiojo magistro rūmus, kuriuose kadaise buvo įsikūrę riteriai. Sosto salėje riteriai naudojo Aukščiausiosios tarybos salę, ją puošia senovinės freskos, vaizduojančios Didžiąją apgultį. Ambasadorių salėje nepraleiskite didžiųjų magistrų portretų.
Caravaggio riterio laikas
Kaip ir visi geri riteriški džentelmenai, riteriai mėgo vaizduojamąjį meną, todėl kilo ginčas. Garsus italų tapytojas Michelangelo Merisi da Caravaggio 1607 m. atvyko į Maltą po to, kai dvikovoje nužudė žmogų ir pabėgo iš Romos. Ordinas jį paskyrė riteriu ir jis tapo dvaro dailininku. Netrukus Caravaggio parodė, kad yra labiau bravūristas nei džentelmenas, ir riteriai jį pašalino iš Ordino.
Lankydamiesi Šventojo Jono ko-katedroje, esančioje vos už kelių kvartalų nuo Didžiojo magistro rūmų, atkreipkite dėmesį į „Šventojo Jono galvos nukirtimą“, kuris yra didžiausias ir vienintelis žinomas Caravaggio pasirašytas darbas.
Ordinas jį paskyrė riteriu ir jis tapo dvaro dailininku.
Už kelių kvartalų yra de Piro šeimos, kuri, pasak Munro, buvo glaudžiai susijusi su Ordinu, Casa Rocca Piccola (rūmai). Galite apžiūrėti didingus namus, kuriuose gyvena markizas Nicholas de Piro, Maltos ordino asociacijos kancleris. Jo namai – tai XVI a. baroko elegancijos laiko kapsulė.
Jei jums pasiseks ir pamatysite vieną iš nedaugelio archipelage esančių riterių, galbūt galėsite juos atpažinti iš jų tradicinių drabužių, kurie dėvimi tik per religines apeigas. Ant juodos tunikos su baltais rankogaliais pavaizduotas aštuonių kryžių Maltos kryžius. Ant kaklo esantis papildomas papuošalas vaizduoja riterio rangą Maltos ordine.
