1. Galite dehidratuoti
Dehidratacija yra dažnas reiškinys tolimųjų skrydžių metu. Ji gali paaiškinti, kodėl lėktuve gali išsausėti gerklė, nosis ir oda. Kuo ilgesnis skrydis, tuo didesnė dehidratacijos rizika.
Taip yra todėl, kad lėktuvo salone drėgmės lygis yra žemas, palyginti su tuo, ko galima tikėtis žemėje. Taip yra daugiausia dėl to, kad daug oro, cirkuliuojančio lėktuvo salone, įsiurbiama iš išorės, o dideliame aukštyje ore nėra daug drėgmės.
Taip pat rizikuojate dehidratuoti, jei negeriate pakankamai vandens arba geriate per daug alkoholio (alkoholis yra diuretikas, dėl kurio netenkama daugiau skysčių). Todėl prieš lipdami į lėktuvą išgerkite vandens. Skrydžio metu taip pat turėtumėte gerti daugiau vandens nei įprastai.
2. Skrydžio metu gali sutrikti jūsų klausa, sinusai, žarnynas ir miegas
Keičiantis kabinos slėgiui, mūsų organizme esančios dujos reaguoja atitinkamai. Lėktuvui kylant aukštyn ir mažėjant slėgiui, jos plečiasi, o leidžiantis – atvirkščiai. Dėl to gali kilti įprastų problemų, pavyzdžiui:
- atsirasti ausų skausmas – kai oro slėgis abiejose ausies būgnelio pusėse yra skirtingas ir spaudžia ausies būgnelį,
- kilti galvos skausmai – juos gali sukelti sinusuose įstrigęs besiplečiantis oras,
- varginti žarnyno problemos – tiesiog susitaikykite su tuo, kad gali atsirasti pilvo pūtimas.
Taip pat galite jaustis mieguistesnis nei įprastai. Taip yra dėl to, kad dideliame aukštyje organizmas negali pasisavinti tiek deguonies iš salono oro, kiek jo pasisavintų žemėje. Lėtėdamas organizmas stengiasi apsisaugoti, todėl galite jaustis mieguistas.
Gera žinia ta, kad dauguma šių problemų nebūtinai bus ryškesnės ilgesniuose skrydžiuose. Daugiausia jų kyla lėktuvui kylant ir leidžiantis.
3. Jums gali susidaryti kraujo krešuliai
Kraujo krešuliai, susiję su ilgu nejudėjimu, paprastai keleiviams kelia didelį susirūpinimą. Tai gali būti krešuliai, susidarantys kojoje (giliųjų venų trombozė arba DVT), kurie gali nukeliauti į plaučius (vadinamoji plaučių embolija).
Jei lėktuve nejudėsite ir kuo daugiau turite toliau išvardytų rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė, kad susidarys kraujo krešulių. Tai lemia:
- vyresnis amžius,
- nutukimas,
- anksčiau jums buvo ar šeimoje yra buvę trombų susidarymo atvejai,
- tam tikros rūšies krešėjimo sutrikimai,
- vėžys,
- neseniai atlikta imobilizacija arba operacija,
- nėštumas arba neseniai buvęs gimdymas,
- pakaitinė hormonų terapija arba geriamosios kontraceptinės tabletės.
Remiantis 2022 m. apžvalga, kurioje apjungti 18 tyrimų duomenys, kuo ilgiau keliaujate, tuo didesnė kraujo krešulių susidarymo rizika. Buvo apskaičiuota, kad kelionės lėktuvu rizika didėjo 26 proc. kas dvi valandas, pradedant nuo keturių valandų.
Kaip dėl krešulių susidarymo rizikos ilgesnių skrydžių metu? To tiksliai nesužinosime, kol nebus pradėti tirti jais skrendantys keleiviai.
Kol bus gauta įrodymų, galioja dabartiniai patarimai. Judėkite, gerkite vandenį ir ribokite alkoholio vartojimą.
Taip pat yra įrodymų, kad kraujo krešulių profilaktikai galima dėvėti kompresines kojines. Teigiama, kad šios kojinės skatina kojų kraujotaką ir padeda kraujui grįžti į širdį. Paprastai tai įvyktų dėl raumenų susitraukimų judant ar vaikštant.
Kuo ilgiau keliaujate, tuo didesnė kraujo krešulių susidarymo rizika.
2021 m. „Cochrane“ apžvalgoje apibendrinti devynių tyrimų, kuriuose dalyvavo 2637 dalyviai, atsitiktinės atrankos būdu atrinkti dėvėti (arba nedėvėti) kompresines kojines, kai skrydis trunka ilgiau nei penkias valandas, rezultatai.
Nė vienam dalyviui nepasireiškė simptominė giliųjų venų trombozė. Tačiau buvo įrodymų, kad žmonės, kurie dėvėjo kojines, gerokai sumažino tikimybę, kad jiems be simptomų susidarys krešuliai, tačiau žinoma, kad bet koks krešulys gali augti, judėti ir vėliau sukelti simptomus.
Taigi, jei nerimaujate dėl kraujo krešulių susidarymo rizikos, prieš skrydį kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Paprastai, jei kraujo krešulys vis dėlto susidaro, apie tai sužinosite tik po skrydžio, nes krešuliui reikia laiko susiformuoti ir nukeliauti. Todėl po skrydžio stebėkite, ar neatsiranda simptomų: kojos (dažnai tik vienos) skausmas ir patinimas, krūtinės skausmas, kosulys ir dusulys. Jei taip atsitiko, kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą.
4. Reaktyvinis atsilikimas, radiacija, COVID-19
Reaktyvinis atsilikimas (angl. jet lag) - tai yra laiko, kurį jūsų kūnas mano esant, ir laikrodžio rodmenų neatitikimas, kai kertate laiko juostas.
Ilgesni skrydžiai reiškia, kad dažniau (bet ne visada) kertate daugiau laiko juostų. Reaktyvinis atsilikimas paprastai tampa problemiškesnis, kai kertate tris ar daugiau juostų, ypač jei keliaujate į rytus.
O jei dažnai skrendate tolimais skrydžiais, galima daryti prielaidą, kad kuo ilgiau būnate ore, tuo didesnis kosminės spinduliuotės poveikis. Kaip matyti iš pavadinimo, iš kosmoso sklindanti spinduliuotė gali padidinti vėžio ir reprodukcinių problemų riziką. Nežinoma, koks apšvitos lygis yra saugus.
Kuo ilgiau būnate ore, tuo didesnis kosminės spinduliuotės poveikis.
Tačiau jei neskraidote dažnai, mažai tikėtina, kad tai sukels problemų. Jei esate nėščia arba turite kitų rūpesčių, prieš skrisdama pasitarkite su gydytoju.
Ir nepamirškite COVID-19. Imkitės įprastų atsargumo priemonių – reguliariai plaukite rankas, dėvėkite kaukę ir neskraidykite, jei blogai jaučiatės.
Trumpai tariant
Tyrimai, kaip organizmas reaguoja į ilgesnius skrydžius be persėdimų tarp Australijos ir Europos, dar tik pradedami. Šiuo metu tai tiria Australijos komandos.
Iki tol, jei skrendate reguliariais tolimojo skrydžio reisais, patarimas yra gana paprastas.
Laikykitės oro linijų bendrovių pateiktų patarimų ir, jei reikia, prieš kelionę kreipkitės į gydytoją. Skrydžio metu pasistenkite judėti salone, gerkite vandenį, dėvėkite kaukę ir laikykitės rankų higienos taisyklių.
Po skrydžio nedelsdami kreipkitės į gydytoją dėl bet kokių nerimą keliančių simptomų, nes kraujo krešuliai gali susiformuoti, augti ir judėti jūsų venomis per kelias valandas ar net dienas.