Lietuvos Kultūros paveldo departamento Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas, atstovaujantis Lietuvai Išplėstiniame daliniame susitarime dėl Europos Tarybos kultūros kelių ir priklausantis komisijai, sertifikuojančiai Europos kultūros paveldo kelius, neabejoja – tokie maršrutai yra dar neatrasta ir iki galo neįsisąmoninta aukso gysla Lietuvai.
Tai – tarsi tiltas, nutiesiantis kelius tarp vietinės bendruomenės ir keliautojų iš visos Europos.
„Europos kultūros keliai padeda populiarinti savo šalies kultūros paveldą ir kultūrinio turizmo maršrutus tarptautiniu mastu, skatina bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių. Vis dėlto svarbiausia, kad tai – tarsi tiltas, nutiesiantis kelius tarp vietinės bendruomenės ir keliautojų iš visos Europos.
Keliaudami po Kultūros kelio maršrute esančius objektus, jie įgyja išsamesnį supratimą apie valstybę, jos kultūrą, paveldą, gamtą, žmones, istoriją“, – 15min sakė pašnekovas, sutikęs papasakoti apie Europos kultūros kelių ištakas, dabartį ir situaciją Lietuvoje.
Ypatinga nauda atokesnėms vietovėms
Iki šiol Europos Taryba sertifikavo daugiau kaip 45 Europos Tarybos kultūros kelius – jie driekiasi daugiau kaip per 50 Europos ir kitų šalių bei vienija daugiau kaip 1 500 narių. Šie kultūros keliai apima įvairias temas – nuo architektūros ir kraštovaizdžio iki religinių įtakų, nuo gastronomijos ir nematerialaus paveldo iki svarbiausių Europos meno, muzikos ir literatūros veikėjų.
Svarbiausias Europos kultūros kelių tikslas – tai bendros patirties ir kultūrų dialogas. Kultūros kelias sujungia skirtingų socialinių grupių ir kultūrų atstovus. Sertifikuoti projektai yra etalonai – jais siekiama įgyvendinti pavyzdinius projektus kultūrinio turizmo ir darnaus kultūrinio vystymosi srityse, taip pat sudaryti sąlygas nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei įvairių asociacijų ir socialinių ir ekonominių subjektų, pvz., vietos bendruomenių, sąveikai.
Tyrimai rodo, kad Europos Tarybos kultūros keliuose esančios vietovės ir miestai yra vienos iš labiausiai lankomų vietų. Tačiau dar svarbiau, kad 90 proc. Europos kultūros kelių driekiasi per kaimo vietoves ir masiniam turizmui galbūt mažiau pažįstamas vietoves.
„Šios vietovės tradiciškai negauna naudos iš turizmo, bet naudodamosi Kultūros keliu, jos gali optimizuoti lėšas, didinti rinkos žinias ir plėtoti bendras kultūrinio turizmo rinkodaros iniciatyvas. Taigi, šia prasme kultūros maršrutai naudingi kaimo vietovėms. Jie tampa vystymosi varikliu net ir atokiausiose vietose“, – sako A.Jomantas.
Šv. Jokūbo kelias – simbolinis ir etaloninis kultūros kelias
Kalbant apie Europos kultūros kelių istoriją, pradėti reikėtų nuo visiems gerai žinomo Šv. Jokūbo kelio (isp. Camino de Santiago).
„Šis kelias buvo jau seniai. Europos Tarybai į jį atkreipus dėmesį, 1987 m. atsiranda pirmoji deklaracija – „Santiago de Compostela Declaration“. Tai buvo pati pradžia, atspirties taškas, nuo kurio prasidėjo visų Europoje esančių kultūros kelių istorija“, – pasakoja Kultūros paveldo departamento atstovas ir priduria, kad Šv. Jokūbo kelias yra svarbus ne tik piligrimystei – jis yra simbolinis ir etaloninis kultūros kelio maršrutas.
Šv. Jokūbo kelias veda į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje, kur, manoma, yra palaidotas Šv. Apaštalas Jokūbas. Šis katalikų piligrimų kelias žinomas nuo viduramžių – pirmieji juo ėję piligrimai aprašyti dar XI amžiuje. Tradicinis maršrutas eina iš Prancūzijos į Santjagą Ispanijoje, nuo Pirėnų kalnų per Pamploną ir Leoną.
Šiuo metu iš viso žinomi septyni pagrindiniai Šv. Jokūbo keliai: Camino Frances (pirmasis ir pagrindinis, lietuviškai – „prancūziškasis“ kelias), Camino Portugués, Camino del Norte, Camino Primitivo, Via de la Plata, Camino Inglés ir Camino Finisterre-Muxía.
„Per daugybę metų yra padaryta daug tyrimų, susijusių su Šv. Jokūbo keliu: analizuota, kaip maršrutai keičiasi, kokios emocijos kyla einantiems juo piligrimams ir t.t. Yra be galo daug įdomių dalykų, kurie sugulė į knygas, dienoraščius – tai ypatingas maršrutas, ypatinga patirtis“, – kalbėjo A.Jomantas.
Lietuvoje yra susikūrusios dvi su šiuo maršrutu susijusios asociacijos – Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, taip pat Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija.
Europos kultūros kelias turi atitikti griežtus kriterijus
Pirmąją deklaraciją ir tolimesnį Europos kultūros kelių vystymosi etapą skiria dešimtmetis – 1998 metais Liuksemburge, politiniu susitarimu tarp Europos Tarybos ir Liuksemburgo hercogystės buvo įkurtas Europos Tarybos Kultūros kelių institutas, o Europos Tarybos Kultūros, Kultūros paveldo vadovaujančiuose komitetuose jau imama diskutuoti apie Europos Tarybos kultūros kelius.
Tuo metu Europos Tarybos kultūros institutui vadovavo Michelis Thomas Penette, ir tada iš vadovaujančių Europos Tarybos komitetų narių, kurie domėjosi Europos Tarybos kultūros keliais, ir buvo sukurta kultūros kelių orientacinė taryba.
„Šioje taryboje buvo apie 10 valstybių atstovų, tarp jų – ir aš, nes itin domėjausi Kultūros keliais. Tačiau tuomet labai griežtų, tokių, kokios yra dabar, sertifikavimo procedūrų ir kultūros kelių atrankos kriterijų nebuvo. Svarbiausia buvo Kultūros kelių tema ir atitikimas kriterijams penkiose prioritetinėse veiklos kryptyse.
Šiuo metu sertifikavimo kriterijai yra itin griežti ir apimantys daug vertinimo parametrų. Tačiau ir tuomet, norint sertifikuoti Kultūros kelią, turėjo būti daugybė gaires atitinkančių reikalavimų“, – pasakojo daug metų šiame procese dalyvaujantis A.Jomantas.
Jis prisiminė ir pirmuosius Europos kultūros kelių žingsnius Lietuvoje. Pasak pašnekovo, tuomet Lietuvoje daug dėmesio buvo skiriama istoriniams parkams.
„Pamenu, organizavome šiai temai skirtą tarptautinę konferenciją Palangoje. Atkreipėme dėmesį į prancūzų architekto Édouard'o François André Lietuvoje suprojektuotus parkus. Tuo metu tai buvo aktualu. Buvome pasikvietę į Vilnių istorinių parkų ekspertų darbo grupę, buvo visokių pasiūlymų“, – pasakojo Kultūros paveldo departamento atstovas.
Šį talentingą prancūzą į Lietuvą pakvietė grafai Tiškevičiai. XIX a. pab. – XX a. pr. jis suprojektavo peizažinio stiliaus parkus buvusiuose Tiškevičių dvaruose (Lentvario dvaras, Trakų Vokės dvaras, Užutrakio dvaras ir Palangos dvaras). Žinovai pabrėžia išskirtinius šių parkų elementus – harmoningai sukomponuotas dirbtines grotas ir uolas, sukuriančias kalnų įspūdį, išradingai priderintus natūralius vandens telkinius (tvenkinius), kuriuose neretai matyti dirbtiniai elementai – vandens kaskados, kriokliai.
„Lentvario dvaro parkas yra vienas reikšmingiausių É.F.André kūryboje. Tačiau Lietuvoje tuomet (maždaug 2002 m.) dar trūko supratimo apie tokių objektų vertę.
Tuo metu pagrindinis mūsų tikslas buvo sukelti susidomėjimą, paaiškinti visuomenei, kodėl tai yra vertinga, kokia yra pridėtinė vertė dirbti kartu su kitais Europos kultūros kelių dalyviais. Tuometiniame renginyje dalyvavo reikšmingiausi istorinių Europos parkų atstovai iš įvairių šalių – iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Belgijos, Rumunijos, Pietų Prancūzijos ir kt.“, – kalbėjo A.Jomantas. Pasak jo, tikslą pasiekti pavyko – nuo šio renginio prasidėjo Europos kultūros kelių maršrutų, kaip koncepcijos, vystymas Lietuvoje.
Svarbus momentas – bendradarbiavimas
Pasakodamas apie Europos kultūros kelius, A.Jomantas ne kartą pabrėžė, jog potencialą sukurti ir sertifikuoti sėkmingą Kultūros kelią turi kiekviena šalis. Vis dėlto ypač svarbus momentas, kalbant apie sėkmę, yra šalių bendradarbiavimas. Kad tai tiesa, patvirtina kitų šalių pavyzdžiai, kurių keletą pašnekovas išskyrė.
„Šiaurės šalys suprato Hanzos miestų svarbą ir potencialą kaip Europos Tarybos kultūros kelio vystymą šiaurinėje Europos dalyje, taip po kurio laiko atsirado ir antrasis sertifikuotas Europos Tarybos Hanzos kultūros kelias. Taip pat greit suprato ir ką apskritai reiškia „kultūros kelio“ konceptas.
Tad šis kultūros kelias ir bendradarbiavimas tarp Hanzos miestų intensyviai vyksta ir dabar, yra vystoma daug bendradarbiavimo projektų tarp šių miestų ir Kaunas turi puikias galimybes aktyviau įsijungti į Hanzos kelio veiklas.
Šiuo metu sertifikuota yra beveik 50 Europos Tarybos kultūros kelių. Kiekviena iš šalių, ir ne tik šalių bet įvairių specialiai tam sukurtų asociacijų ar net pavienių organizacijų turi galimybę prisijungti prie kurio nors iš jų arba tapti dalimi naujo, sertifikavimo dar laukiančio Kultūros kelio. Tereikia bendradarbiauti ir visiems drauge dirbti bei atitikti anksčiau minėtus kriterijus.
„Pavyzdžiui, prieš keletą metų įkurta istorinių vaistinių ir vaistinių augalų botanikos soduose asociacija, į kurią buvo pakviesta ir Lietuva. Asociacijos nariai dirbo trejus metus, kol surinko reikalingą medžiagą, paruošė projektą, sugalvojo, koks bus tas kultūros kelias. Visos asociacijoje esančios šalys turi turėti bendrą konceptą – šiuo atveju, kad jose yra istorinių vaistinių (t.y. tam tikro amžiaus, vis dar iš dalies atliekančių tiesioginę funkciją ir pan.). Lygiai taip pat – vaistinių augalų kolekcijos botanikos soduose. Dažniausiai – tai botaninės kolekcijos, kurios yra prižiūrimos ir plečiamos“, – pasakojo A.Jomantas.
Kokia nauda šaliai prisijungus prie Europos kultūros kelio?
Kokia nauda šaliai prisijungus prie Europos kultūros kelio? Pašnekovo teigimu, tai išplečia šalies galimybes būti matomai ne tik lokaliai, bet ir tarptautiniu mastu.
„Prie jau minėtos vaistinių ir vaistinių augalų asociacijos, kurioje yra Ispanija, Prancūzija ir kitos šalys, pakviesta prisijungti Lietuva (jai atstovauja Rotušės a. Kaune esanti istorinė vaistinė – 15min past.) atsiranda mažų mažiausiai Europos turizmo žemėlapyje. Matomumas europiniu mastu yra didžiulis. Patikėkite, yra daug žmonių, kurie domisi šiomis temomis ir keliauja iš vieno botanikos sodo, iš vienos vaistinės į kitą. Tai yra jų aistra“, – trumpai ir aiškiai teigė Kultūros paveldo departamento atstovas.
Matomumas europiniu mastu yra didžiulis.
Jo teigimu, svarbu paminėti, kad Kultūros keliai padeda tapti matomiems ne tik didiesiems objektams, miestams, bet ir atokesnėms, tačiau kultūros paveldo požiūriu ypač reikšmingoms vietovėms ir jose esantiems objektams.
Kad objektai gali būti patys įvairiausi ir netikėčiausi, liudija jau sertifikuoti ir visoje Europoje bei pasaulyje žinomi Kultūros keliai, pavyzdžiui: Europos kapinių kelias, Europos žydų paveldo kultūros kelias, Impresionizmo keliai, Hanzos, Napoleono kultūros paveldo keliai ir net Europos pasakų kelias. Prie kai kurių iš jų Lietuva jau yra prisijungusi, kiti turi potencialo.
Kaip sertifikuojamas naujas Kultūros kelias?
- Nuo 2011 metų Europos kultūros kelius svarsto, tvirtina ir vertina Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių (angl. Enlarged Partial Agreement on Cultural Routes) valstybių narių atstovai. Susitarimui priklauso 41 valstybė, viena iš jų – Lietuva;
- Sertifikatas „Europos Tarybos kultūros kelias“ suteikiamas įvertinus, ar siūlomas maršrutas atitinka specialius kriterijus. Naujausia vertinimo tvarka ir kriterijai patvirtinti 2023 m. balandžio 5 d.;
- Tam, kad pasiūlytas kelias būtų sertifikuotas, jis turi atitikti daug kriterijų, štai keletas jų:
- Sertifikatas „Europos Tarybos kultūros kelias“ gali būti suteikiamas tinklams, kurie susiję su Europa;
- Maršruto tema turi atspindėti Europos vertybes ir būti bendra bent trims šalims;
- Temą turi tirti ir plėtoti įvairių sričių ekspertų grupės iš skirtingų Europos regionų, kad būtų užtikrinta, jog ją iliustruojanti veikla ir projektai būtų grindžiami bendru sutarimu;
- Kultūros kelio maršruto tema turi atspindėti Europos atmintį, istoriją ir paveldą ir prisidėti prie šių sričių puoselėjimo, taip pat aiškinti dabartinės Europos įvairovę;
- Maršruto tema turi būti tinkama jaunimo kultūriniams ir edukaciniams mainams, todėl turi atitikti Europos Tarybos idėjas ir rūpesčius šiose srityse;
- Kultūros maršruto objektais gali tapti įvairūs gamtos, kultūros paveldo, istorinės atminties ir kiti objektai;
- Nauji pasiūlymai svarstomi kasmet. Sertifikatą turi prasitęsti ir anksčiau jį gavusių maršrutų atstovai;
- Daugiau informacijos apie Kultūros kelio maršrutų sertifikavimą rasite čia.
- Svarbu nesumaišyti: Lietuvos ir Europos kultūros keliai – ne tas pats. Lietuvoje esančius kultūros kelius tvirtina LR kultūros ministerija. Ministerija, siekdama skatinti, kurti kultūros kelius, parengė Lietuvos nacionalinių kultūros kelių vystymo koncepciją.
Daugiau informacijos apie Europos kultūros kelius rasite specialioje Kultūros paveldo departamento inicijuotoje 15min rubrikoje – „Europos kultūros keliai. Kas tai?“!