Tekstas parengtas Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo platformos iniciatyva. Ši platforma vienija virš 20 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vystomojo bendradarbiavimo srityje. Straipsnyje minimos NVO yra Platformos narės.
Ugnė Grigaitė, projektų vadovė, „Psichikos sveikatos perspektyvos“
Nuo 2000 metų gyvuojanti mūsų organizacija per šį laiką įgyvendino daugiau kaip 60 nacionalinių ir tarptautinių projektų. Atliekame tyrimus, analizes, vedame mokymus, vykdome advokaciją, žmogaus teisių stebėseną, dalyvaujame politikos formavime ir šviečiame visuomenę apie biopsichosocialinį, į asmenį orientuotą ir žmogaus teisėmis grįstą požiūrį į psichikos sveikatą. Mums svarbus žmogaus teisių nedalomumo principas. Puikiai suprantame, kad žmogaus teisių pažeidimai daro žalą tiek visuomenės, tiek ir konkrečių asmenų psichikos sveikatai.
Siekiame perimti gerąją užsienio patirtį ir ją diegti Lietuvoje, įskaitant ir naujų bendruomeninių paslaugų vystymą. Esame prisidėję prie novatoriškų ir šiandien sėkmingai teikiamų paslaugų išvystymo, pavyzdžiui, Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro RASTIS (2001 m.), Valgymo sutrikimų centro (2001 m.), Krizių intervencijos skyriaus Vasaros ligoninėje (2004 m.), Krizių įveikimo centro (2015 m.) įsteigimo. Teikėme ekspertinę pagalbą kuriant programėlę „Act on Crisis/Mindletic“ (2020 m.).
VB srityje veikiame ta pačia kryptimi. Pastaruosius šešerius metus daugiausia dirbome Baltarusijoje ir Ukrainoje su vietiniais partneriais bei nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdami paskatinti perėjimą nuo segregacinių institucinių globos modelių link bendruomenėse teikiamų paslaugų įvairovės, užtikrinant ir ginant žmonių su psichikos sveikatos sunkumais, psichosocialine ar/ir intelekto negalia teises. Skatiname ir stebime JT Žmonių su negalia teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje ir vykdant VB projektus. Ši konvencija yra tiek mūsų, tiek ir visų mūsų VB partnerių vertybinė ašis, joje yra aiškiai įvardyti mūsų darbo kryptį ir tematiką nubrėžiantys tarptautiniai žmogaus teisių standartai.
Gerosios patirtys vykdant VB projektus, mano nuomone, visuomet susijusios su partnerystėmis, komandiniu darbu, kultūrinių skirtumų pažinimu ir mokymusi vieniems iš kitų, dalinimusi gerosios praktikos pavyzdžiais iš skirtingų šalių, skirtingų socialinių, kultūrinių kontekstų…
O kaip vieną iš tikrai pakylėjusių konkrečių patirčių prisimenu, kaip Baltarusijoje, mūsų vykdomam projektui įsibėgėjus, vietinių partnerių „Офис по правам людей с инвалидностью” milžiniškų advokacijos pastangų dėka, Baltarusija 2016 m. pagaliau ratifikavo JT Žmonių su negalia teisių konvenciją. Žinoma, tai nebuvo vien tik konkretaus mūsų projekto advokacijos veiklų rezultatas, bet tvirtai žinau, kad jo įgyvendinimas suteikė vietiniams partneriams daugiau galimybių, įrankių, pasitikėjimo ir tam tikros galios, kad ši pergalė žmogaus teisių srityje būtų pasiekta. Deja, bet šią mūsų partnerių organizaciją, kaip ir daugelį kitų, ne per seniausiai Baltarusijos režimas netikėtai likvidavo. Nepaisant to, su kolegomis palaikome ryšį ir tikimės, kad bus atrasti būdai, kaip veikti toliau, siekiant apginti ir užtikrinti ir pačių pažeidžiamiausių visuomenės grupių žmogaus teises Baltarusijoje.
Ukrainoje kaip tik šiuo metu baigiame įgyvendinti „mažųjų projektų“ ciklą savo platesnio projekto rėmuose. Šio ciklo metu įgalinome šešias nedideles vietines Ukrainos organizacijas parengti ir įgyvendinti jiems patiems svarbius ir tikrai novatoriškus mini-projektus Donetsko ir Poltavos regionuose. Labai nudžiugino ir įkvėpė ne tik šių mažų, nuo šalies sostinės nutolusių bei ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų resursų stokojančių nevyriausybinių organizacijų atkaklumas ir profesionalumas, bet ir kūrybiškumo ribų plėtimas, vystant naujas bendruomenines paslaugas žmonėms su psichosocialine ar/ir intelekto negalia, gerbiant ir užtikrinant jų teises.
Jei atvirai, turbūt nepakankamai daug darome, kad mūsų veiklos VB srityje būtų reguliariai pateiktos Lietuvos visuomenei – didžioji dalis viešinimo ir komunikacijos veiklų dažniausiai būna vykdomos projektų įgyvendinimo šalyse, pasitelkiant vietinius partnerius, kartais – ir tarptautinius tinklus. Kadangi veiklos įgyvendinamos tose šalyse ir jų rezultatai yra aktualiausi būtent jų visuomenėms, informavimas ir viešasis diskursas būna skatinamas ir vykdomas daugiausia vietiniu lygmeniu, per įvairius vietinės žiniasklaidos kanalus, socialinius tinklus. Žinoma, šiek tiek informacijos apie savo VB veiklas pateikiame ir mūsų interneto tinklalapyje bei socialiniuose tinkluose, reguliariai oficialiai atsiskaitome ir detaliai informuojame projektų donorus.
Mano nuomone, planuojant, rengiant ir įgyvendinant VB projektus svarbiausias aspektas yra partnerystė, vietinių ir užsienio partnerių horizontali hierarchija ir lygybė. Abipuse pagarba ir komandiniu darbu, dalijimusi gerosiomis patirtimi ir turimais įrankiais, naujų gerųjų praktikų ir įrankių kūrimu bendromis jėgomis grįstas bendradarbiavimas – tai tikra potenciali VB projektų stiprybė ir jėga. Tokia ir yra svarbiausia mano rekomendacija VB projektams: niekada nepaminti šių principų ir su jais susijusių vertybių.
Indrė Augutienė, „Pasaulio piliečių akademija“
Vystomasis bendradarbiavimas man pirmiausia yra solidarios žmonių ir šalių pastangos siekti teigiamų socialinių pokyčių savo bendruomenėse. Lygiai taip pat jis pasireiškia ir mūsų veiklose – savo VB veiklomis siekiame teigiamų socialinių pokyčių neformaliajame vaikų ir jaunimo švietime tiek partnerių šalyse, tiek ir čia, Lietuvoje. VB man reiškia lygiavertes pastangas dalintis savo įžvalgomis, požiūriais, patirtimis, problemų sprendimo būdais, kurie galėtų būti perkelti iš vienos šalies į kitą. Taip pat tai yra mokymasis vieniems iš kitų, taip kuriant darnią, teisingą, visiems lygiavertę globalią bendruomenę.
Mūsų organizacija į tai žiūrime dviem kryptimis: pirmiausia, mums svarbu skatinti pokyčius ir perduoti savo gerąsias patirtis šalims partnerėms neformaliajame vaikų švietime ir darbe su jaunimu. Antra, VB mums labai svarbus siekiant atnešti globalesnį mąstymą ir perspektyvą į mūsų globaliojo švietimo veiklas su jaunais žmonėmis Lietuvoje.
„Pasaulio piliečių akademijoje“ vadovaujamės sisteminiu ir tęstiniu požiūriu į savo veiklą. Nors ir esame daugiausia projektinės veiklos pagrindu dirbanti organizacija, visada stengiamės, kad mūsų projektai tarpusavyje turėtų loginį ryšį, kad jie būtų tęstiniai ir išaugtų į ilgalaikę veiklą.
Vienas iš pastaruoju metu mūsų vykdomų projektų „GLOBALAB in Action!“ subūrė partnerius iš keturių Europos ir trijų Rytų Afrikos regiono šalių – jame dalyvauja žmonės iš Lietuvos, Bulgarijos, Ispanijos, Graikijos, Kenijos, Tanzanijos ir Ugandos. Pagrindinis šio projekto tikslas yra ieškoti būdų, kaip paskatinti jaunimą ir jį įgalinti aktyviai įsitraukti į pilietinę veiklą, kuri prisidėtų prie Darnaus vystymosi darbotvarkės savo šalyse įgyvendinimo. Čia mūsų pagrindinės veiklos yra gebėjimų stiprinimas, mokymai, stažuotės – siekiame dalytis gerosiomis praktikomis, kaip skatinti pilietinį jaunimo aktyvizmą ir jį pritaikyti Darbotvarkės įgyvendinimui lokaliu lygmeniu. Žinoma, pandeminė situacija veiklų vykdyti nepadeda, tačiau šiuo metu kiekviena projekto organizacija partnerė vietos lygmeniu bando burti jaunimo grupes ir atrasti, kaip jie gali pritaikyti įvairias gerąsias praktikas, metodus ir įrankius pilietinio jaunimo aktyvizmo skatinimui.
Kitas projektas, skirtas problemoms ir iššūkiams tekstilės pramonėje spręsti ir pavadintas „CARE WHAT YOU(TH) WEAR!“, yra skirtas su jaunimu dirbantiems specialistams. Jo esmė yra susikurti metodinius-pedagoginius įrankius, kuriuos būtų galima integruoti įvairiose globaliojo švietimo veiklose tiek mūsų šalyje, tiek šalyse partnerėse. Šį projektą įgyvendiname su partneriais Europoje ir Azijoje – jame dalyvauja organizacijos iš Lietuvos, Italijos, Graikijos, Nepalo ir Filipinų. Norime, kad tie mūsų pačių sukurti metodiniai-pedagoginiai įrankiai darbui su jaunimu būtų paremti tikromis istorijomis, ateinančiomis iš šalių partnerių: kas vyksta medvilnės auginimo etape, vartotojiškumo problematika, iššūkiai drabužių gamybos sektoriuje. Vykdant įvairias gebėjimų stiprinimo veiklas, iš jų turėtų gimti metodinis leidinys ir labai konkretūs praktiniai įrankiai, paremti partnerių realijomis ir atliepiantys vietos jaunimo kiekvienoje šalyje partnerėje poreikius. Vėl gi, pandemija mums neleidžia sklandžiai įgyvendinti projekto veiklų, nes daugelis jų paremtos tarptautiniu mobilumu. Tenka pripažinti, kad neformaliojo švietimo veiklos ne visada gali būti perkeltos į nuotolinę erdvę, kad ir kaip atrodytų, jog esame pasistūmėję su skaitmeninimo procesais. Labai tikiuosi, kad artimoje ateityje pagaliau turėsime galimybę šias veiklas sėkmingai tęsti.
„Pasaulio piliečių akademijos“ veikloje daugiausia dėmesio skiriame globaliajam švietimui ir jo plėtrai bei metodų pritaikymui tiek Lietuvoje, tiek šalyse partnerėse. Prieš septynerius metus šią akademiją įkūrėme siekdami plėsti globaliojo pilietiškumo ugdymo veiklas vaikų ir jaunimo neformaliajame švietime ir darbe su jaunimu. Mums labai svarbu, kad per savo globalias partnerystes su Rytų Afrikos ir Azijos partneriais perduotume globalias vertybes, tokias kaip solidarumas, pagarba žmogaus teisėms ir aplinkai, neformaliojo švietimo ir darbo su jaunimu veikloms Lietuvoje. Taip pat labai svarbu, kad per savo VB veiklas paskatintume ir globaliojo švietimo metodų plėtrą tose partnerėse, su kuriomis jau bendradarbiaujame.
Vertindama bendrą globaliojo švietimo situaciją Lietuvoje, noriu išskirti keletą momentų. Nors globalus švietimas po truputį skinasi kelią į Lietuvos mokyklas, neformaliojo ugdymo sritį ir darbą su jaunimu, turiu pripažinti, kad šios pastangos kol kas yra labai fragmentuotos ir ne visuomet ilgalaikės. Šiuo metu Lietuvoje vyksta, atrodo, nesibaigiančios švietimo reformos, atnaujinamos bendrojo ugdymo programos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teikėme daugybę pasiūlymų, kaip galima tobulinti globaliąją dimensiją, integruoti globalias temas į pilietiškumo ugdymą mokykloje. Tačiau iš ministerijos gavome atsaką, kad globalus pilietiškumas – tai esą filosofinė kategorija, ir kad ministerija savo programomis nesiekia ugdyti „pasaulio piliečių“. Tokia žinutė iš ministerijos nuvilia ir liūdina, tačiau nestebina. Deja, bet patriotizmo, meilės savo šaliai supriešinimas su globaliomis temomis egzistuoja, nors aš, atvirai sakant, jokios priešpriešos čia nematau. Tačiau įvairios politinės srovės jį mato ir dėl to tenka apgailestauti.
Nepaisant to, matau daug šaunių, bet pavienių iniciatyvų mokyklose. Dirbdami su mokyklomis matome: ir mokytojams, ir mokiniams globalus švietimas yra labai aktualus. Jis yra būdas įvesti šio pasaulio aktualijas – tai, kas svarbu dabartiniam jaunam žmogui, į mokyklos gyvenimą. Nepaisant sisteminiame politiniame lygmenyje jaučiamos priešpriešos ir skepticizmo, manau, kad dirbti šioje srityje ir telkti bent jau individualias pastangas, plėtoti globalųjį švietimą yra labai svarbu. Todėl mes šia kryptimi ir einame – tiek, kiek leidžia mūsų pajėgumai ir galimybės.
Kitas aspektas – globalus švietimas yra labai svarbus stiprinant visuomenės paramą VB veikloms. Kaip parodė mūsų 2020 m. atliktas tyrimas, valstybinių institucijų vykdomas visuomenės informavimas apie darnų vystymąsi ir VB niekaip nekoreliuoja su gyventojų parama VB sričiai bei pastangoms prisidėti prie darnaus vystymosi. Apžvelgę pastarųjų metų duomenis, pamatėme, jog finansavimui visuomenės informavimo veikloms iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos, kurią vykdo Užsienio reikalų ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), didėjant, gyventojų parama VB mažėja – arba atvirkščiai. Stebėdami konkrečių metų įvykius, padarėme išvadą, jog visuomenės parama VB ar humanitarinei pagalbai didėja atsiradus aštriam VB ar humanitariniam dalykui, pvz., pabėgėlių krizei. Tokiu atveju visuomenės parama išauga nepaisant to, ar finansavimas tokioms informavimo priemonėms didėja. Tad akivaizdu, kad visuomenės paramą lemia visai kiti faktoriai ir todėl labai svarbu stiprinti bendrą visuomenės supratimą apie globalias problemas. Globalus švietimas yra viena geriausių priemonių tai padaryti.
Beatričė Narbutaitė, Rytų Europos studijų centras
Mūsų centro VB veiklų fokusas yra dvišalės paramos projektai. Centro veiklai artimiausios yra Rytų partnerystės šalys, tad su jomis ir vykdome dvišalį bendradarbiavimą. 2017-2018 m. Moldovoje ir Sakartvele vykdėme vystomojo bendradarbiavimo projektą „Atsakingos žurnalistikos mokykla: jaunų žurnalistų kompetencijos stiprinimas ir įtinklinimas“. Neseniai buvo patvirtinta paraiška projektui „Ryšių tarp Baltarusijos ir Lietuvos ekspertinių bendruomenių skatinimas“, ruošiamės pasirašyti sutartį. Dėl šiuo metu susiklosčiusios politinės situacijos Baltarusijoje, šios šalies pilietinės visuomenės aktyvumo ir tarptautinės bendruomenės rodomo dėmesio, Rytų Europos studijų centras rekomenduoja skatinti tolimesnį šios srities vystymą. Šiuo atveju prioritetinėmis sritimis galėtų būti įvardyti pilietinės visuomenės palaikymo ir mokymų projektai, darbas su nepriklausomos žiniasklaidos atstovais, atvykusių į Lietuvą baltarusių integraciniai projektai, analitinių studijų ir apžvalgų Baltarusijos tema rengimas.
Šiuo metu vykdome VB projektą Ukrainoje „Pagalba nepriklausomai žurnalistikai Ukrainos regionuose“, neseniai vyko pirmieji mokymai Kijeve. Šio renginio didžiulis pliusas ir išliekamoji vertė buvo tai, kad jis vyko gyvai. Ko pasimokėme ateičiai iš pandeminės situacijos – tai gyvas projekto veiklas planuoti vasaros laikotarpiui ir, jei reikia, net tartis dėl jų pavėlinimo, kad pavyktų rengti gyvai. Po ilgų mėnesių veiklų online pastebimas didžiulis zoom nuovargis ir vis mažesnė renginių interneto formatu vertė – mažiau įsitraukiama, mažiau įsimenama. Į tai ir atsižvelgėme šiame projekte, nes jo tikslas yra ne tik suteikti ekspertinių žinių, bet ir sukurti sąlygas megztis tinklams bei pažintims, dalytis patirtimi ir generuoti naujas idėjas, o visa tai geriausiai vyksta esant gyvam kontaktui. Patirtis ir ankstesnių projektų dalyvių atsiliepimai rodo, kad gyvas ir asmeninis kontaktas yra daug efektyvesnis mokymų ir bendravimo būdas, nes tai leidžia daug efektyviau išlaikyti auditorijos dėmesį, suteikia jai didesnę motyvaciją bei galimybę tarpusavyje neformaliai bendradarbiauti.
Taip pat labai svarbu leisti tiek projekto dalyviams, tiek ir organizatoriams įvertinti projekto rezultatus bei galimą jo poveikį. Dėl to, esant galimybei, reikėtų skirti potencialiems projekto dalyviams apibrėžti probleminės sritis, o pasibaigus projektui, surinkti atitinkamus atsiliepimus, kurie leistų įvertinti projekto veiklų efektyvumą, programą ir poveikį jo dalyviams.
Projekto vykdymo metu visuose pagrindiniuose etapuose rašome pranešimus spaudai, kuriuos publikuojame lietuviškuose portaluose ir Rytų Europos studijų centro socialiniuose tinkluose, bei šalies partnerės portaluose ir turimais kanalais. Žinoma, visuose su projektu susijusiuose straipsniuose, pranešimuose, kvietimuose, leidiniuose ir pan. pažymime, kad „Projektas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų“.
Jei projekto metu sukuriamas tam tikras turinys arba vykdomi turinio kūrimo mokymai, į projekto programą labai svarbu įtraukti sąlygą, kad projekto dalyviai šiuo turiniu pasidalintų savo vietos bendruomenėje ar šalyje. Taip pat mūsų centras valdo platų kontaktų sąrašą, į kurį įeina Lietuvos institucijos, akademikai, žurnalistai bei kiti visuomenės veikėjai ir ekspertinė bendruomenė. Rytų Europos studijų centras reguliariai supažindina partnerius su savo sukurta produkcija, kuriai taip pat gali pateikti projekto rėmuose sukurtą medžiagą. Be to, bendradarbiaujame su didžiausiomis Lietuvos žiniasklaidos platformomis, kurios taip pat gali būti įtrauktos į sukurto turinio sklaidą.
Rytų Europos studijų centras:
Nuotraukos - iš naujausios VB veiklos - projekto “Pagalba nepriklausomai žurnalistikai Ukrainos regionuose” pirmojo renginio Kijeve. Renginys vyko partnerės Nacionalinė Ukrainos žurnalistų sąjunga Національна спілка журналістів України (НСЖУ) patalpose, nuotraukose matoma abiejų organizacijų - Rytų Europos studijų centro ir Nacionalinės Ukrainos žurnalistų sąjungos organizacinė komanda bei ekspertai iš Lietuvos (Lietuvos žurnalistų sąjunga).
