Neseniai spaudoje pasirodė žinia apie Kauno miesto savivaldybės lėšomis įgyvendintą unikalios sieninės tapybos restauravimo iniciatyvą – miestiečių džiugesiui buvo atkurti ant rotušės pastato dar XVII a. atsiradę Gediminaičių stulpai. Tai, anot Kauno paveldosaugininkų, bene seniausi Lietuvoje Gediminaičių stulpai, išlikę ant pastato. Jie buvo atrasti dar sovietmečiu ir kažkodėl neužkliuvo sovietinei valdžiai.
Šiandien muziejaus lankytojai turės dar vieną priežastį džiūgauti – nuo šiol bus galima pakilti į aukščiausią Kauno senamiestyje, net 53 m siekiantį, bokštą.
„Buvo keista, kaip tokiame statinyje – Rotušėje, nebuvo sudaryta galimybė palipti į bokštą ir pasigrožėti Kauno senamiesčiu. Prognozės rodo, kad šiemet turistų skaičius mūsų mieste viršys 300 tūkst. Įdomu, nes turistų apsilankys daugiau nei pačių gyventojų yra Kaune. Džiugu, kad į Rotušės bokštą tas 300 000-tasis turistas galės užlipti“, – teigė Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys.
Atsiėjo 84 tūkst. eurų
Ilgus metus avarinės būklės siaurais, stačių pakopų laiptais į bokštą galėjo patekti tik jo viršuje esančiu laikrodžiu besirūpinęs laikrodininkas. Kad iki šiol lankytojams neprieinamos rotušės erdvės būtų atvertos, buvo privalu atlikti palėpės ir bokšto tvarkybos darbus, kuriuos pagal architekto Ryčio Vieštauto parengtą projektą atliko bendrovė „Senamiesčio restauratoriai“.
„Manęs dažnai klausia, kas yra tas vertingiausias Kauno miesto muziejaus eksponatas. Pastatai. Daugelis pastatų. Tačiau jei reikėtų išrinkti tą vieną pastatą, savyje talpinantį daugiausiai istorijų, turintį didžiausią istorinę vertė, tai būtų Kauno rotušė, kuri šiomis dienomis atsinaujina. Džiugu, kad atsiveria viršutinis jos aukštas – palėpė ir bokštas. Tai architektūriškai nuostabios erdvės“, – patikino Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis, atskleidęs, kad ateityje bus galima pakilti ir prie pat varpo.
Pasak jo, kasmet Kauno rotušę aplanko apie 30-35 tūkst. lankytojų. Paklaustas, kas kliudė anksčiau atverti bokštą visuomenei, G.Sužiedėlis pabrėžė, kad trūko infrastruktūros, pvz., laiptai labiau priminė kopėčias.
Rotušės lankytojų saugumui bokšte užtikrinti buvo įrengti nauji metaliniai laiptai, apsauginiai turėklai bei atitvarai, pasirūpinta reikalingu apšvietimu, žemų bokšto angų skliautai dengti paminkštintais apsauginiais barjerais.
„Išskirčiau stiklą-langą, esantį viršutinėje aikštelėje, pro kurį galima pamatyti visą bokšto gylį. Kas turi aukščio baimę, galės išbandyti savo galimybes. Galima prieiti ir prie bokšto laikrodžio, pamatyti jo mechanizmą. Tiesa, jis nėra pats seniausias – sovietinių laikų. Tačiau jis turi istorinę vertę. Galima išvysti ir autentiškus rotušės kaminus, sijas“, – teigė Kauno miesto muziejaus direktorius.
Bokšto pritaikymo lankytojams darbai truko apie metus ir atsiėjo 84 tūkst. eurų.
„Siekėme atskleisti kuo daugiau autentikos. Norėjosi parodyti nenudailintą, nepagražintą tiesą – atviras konstrukcijas. Restauravimo darbai – gana minimalūs. Šiek tiek aptinkuotos langų nišos, paslėpti inžineriniai tinklai. Estetika pasirinkta industrinė, grubi. Naudotas metalas, stiklas. Restauratoriai susidūrė su nemažai iššūkių. Praėjusių kartų restauratoriai paliko “dovanėlių„, keistų mįslių ateičiai. Pvz., rastos gelžbetoninės perdangos, įkomponuotos tarp medinių perdangų. Nuolat reikėjo koreguoti planus“, – tikino Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Jis nepanoro atskleisti, kiek laiptų lankytojams teks įveikti, norint pakilti į patį bokšto viršų: „Kviečiu ateiti ir patiems suskaičiuoti“.
Sutaisytas ir laikrodis
Rekonstrukcijos metu buvo sutaisytas ir rotušės bokšto laikrodis – sovietmečiu įdiegti nekokybiški, nuolat strigę laikrodžio mechanizmai buvo pakeisti naujais, siųstais iš Vokietijos.
Bokšto pritaikymo lankytojams darbai truko apie metus ir atsiėjo 84 tūkst. eurų.
Bokšto laikrodžio istorija siekia net XVIII a. 8 dešimtmetį, kai Kauno miesto burmistras Henrikas Esenas įsakė pagaminti tuo metu perstatinėjamam rotušės bokštui laikrodį su varpais. 1907 m. rotušės bokšto laikrodis pakeistas nauju, gamintu Peterburge. Vėliau jo mechanizmai, manoma, buvo išvežti į Maskvos politechnikos muziejų, o juos pakeitė elektromechaninis laikrodis.
Po paskutiniojo, jau kompiuterizuota sistema valdomo, laikrodžio remonto 2016 metais, mechanizmai ėmė strigti, juos reguliuoti tekdavo rankiniu būdu taip neišvengiant netikslumų. Dabar, dėka naujų mechanizmų, bokšto laikrodžio varpas, skardžiai mušamas 2 kg plaktuko, vėl skleidžia žinią miestiečiams ir miesto svečiams apie bėgantį laiką.
Simboliška, tačiau lygiai po 3 metų nuo pirmosios Kauno miesto muziejaus ekspozicijos rotušėje atidarymo (2015 m. gruodžio 6 d.), muziejaus lankytojai bus kviečiami apžiūrėti ir rotušės bokštą, savyje saugojantį neatrastas miesto paslaptis ir leidžiantį pažvelgti į Kauno senamiesčio panoramą dar neregėtu kampu.
Rotušės bokšte lankytojai bus laukiami nuo gruodžio 6 d. kiekvieną trečiadienį–šeštadienį. Dėl saugumo reikalavimų bokšto laiptais vienu metu gali lipti ribotas skaičius žmonių – iki 5 asmenų, tačiau Kauno miesto muziejus užtikrins, jog jį galėtų apžiūrėti visi norintys.
Kviečiame užsiregistruoti bokšto apžvalgai internetinėje platformoje (nuorodą galite rasti internetinėje svetainėje kaunomuziejus.lt) arba Rotušės skyriaus bilietų kasoje. Vienu laiku registruotis gali daugiausia 5 asmenų grupė.
Bokšto lankymo kaina įskaičiuota į muziejaus bilieto kainą (kaunomuziejus.lt/paslaugos/kitos-paslaugos) ir siekia 2,5 euro. Kilus klausimams dėl registracijos, kviečiama kreiptis tel. 8 610 82503.