Paroda „Sočio projektas: Kaukazo karo ir turizmo atlasas“ yra festivalio KAUNAS PHOTO dalis.
Vos įžengus į galeriją supranti, jog ši ekspozicija išskirtinė. Joje per ironijos prizmę atskleidžiama Rusijos miesto Sočio ir jo apylinkių istorija, besiruošiant 2014 m. Žiemos olimpinėms žaidynėms.
Paroda, atskleidžianti neramumus, žmogaus teisių pažeidimus, korupciją, yra optimistinė ir kviečia lankytojus su lengvu humoru pažvelgti į šias problemas.
„Sočio projektas“ – olandų fotografo Robo Hornstra ir publicisto Arnoldo van Bruggeno penkerius metus trukusio darbo rezultatas. Šių kelionių metu autoriai patyrė įvairių išgyvenimų: nuo danties gydymo degtine ir daugkartinių apsilankymų areštinėse iki draudimo atvykti į Rusiją.
Lietuva – pirmoji buvusi Sovietų Sąjungos šalis, kurioje ši paroda pristatoma.
Iki tol ji jau pabuvojo dešimtyse pasaulio miestų ir pelnė nemažai tarptautinių apdovanojimų.
Anot į Lietuvą parodos autorius pakvietusio festivalio KAUNAS PHOTO vadovo Mindaugo Kavaliausko, paroda, atskleidžianti neramumus, žmogaus teisių pažeidimus, korupciją, yra optimistinė ir kviečia lankytojus su lengvu humoru pažvelgti į šias problemas.
„Sočio projektas gali padėti suprasti, kaip toli mūsų valstybė pažengė kurdama pilietinę visuomenę, lyginant su šalimis, kuriose nuolat vyksta neramumai, yra gajūs žmogaus teisių pažeidimai bei korupcija.
Tačiau paroda nėra neigiama ar pesimistinė, netgi atvirkščiai – čia neapsieinama be humoro jausmo. Šmaikščiai sugretinama oficiali politikų ar kitų žymių veikėjų pozicija su kasdiene žmonių realybe“.
Suprasti tai nėra sudėtinga: vos užsukus į pirmąją ekspozicijų salę prieš akis pasirodo didelė „rėkianti“ raudonos tonacijos fotografija. Joje vaizduojama mergina vardu Olga – vieno iš Sočyje veikiančių striptizo klubų vadovė.
Ši nuotrauka sugretinta su Rusijos prezidento Vladimiro Putino lūpose nuskambėjusia fraze, kurią jis ištarė 2014 m. prieš Sočio žiemos olimpines žaidynes: „Olimpinė šeima, Rusijoje jausis kaip namie“.
Man lankantis parodoje susigaudyti, ką ja norėjo pasakyti autoriai, padėjo M.Kavaliauskas – vyko antroji nemokama ekskursija po parodą. Tačiau net ir be „gido“ suprasti esmę nėra sudėtinga: šalia visų fotografijų yra trumpi aprašymai, kurie lankytojams padeda suvokti situacijų absurdiškumą.
Be to, visose trijose salėse yra įrengti ekranai, kuriuose galima pamatyti filmuotą medžiagą su Rusijos biurokratų, politikų, vietinių žmonių pasakojimais.
Pavyzdžiui, politikos mokslo studijuojanti mergina pasakoja apie tai, kaip Sočyje yra gražu, kokie įspūdingi kalnai ir šilta Juodoji jūra. Pabrėžiama, koks atviras pasauliui yra šis miestas.
Tačiau pabuvojus šioje fotožurnalistikos parodoje, jos pasakojimas ir entuziazmas atrodo labai dramatiškas, nes prisimeni, kad ši vieta yra stipriai nukentėjusi nuo karo ir dabar labai izoliuota.
Fotografijose įamžinta ir daugybė šokiruojančių dabartinės Sočio ir kitų Rusijos vietų realybės faktų: nuotraukose matyti nepilnamečiai su „Kalašnikov“ automatais, pabėgėlių šeimos, medikai, politikai. Visų jų istorijos atskleidžia nenupudruotą ir skausmingą Sočio kasdienybę.
Tad jei dar nebuvote šioje parodoje, būtinai tai padaryti šį savaitgalį arba ateinančią savaitę – paroda lankytojų lauks iki vasario 21 d.