LR Švietimo ir mokslo ministerijos paskirtą magistro stipendiją studentams iš Gruzijos gaunanti T.Machitadzė Kaune studijuoja rinkodaros valdymą.
„Labai džiaugiuosi gavusi šią stipendiją. Mūsų tautiečiams tai – puiki dovana. Ji yra geriausia motyvacinė priemonė studentams, dar tik galvojantiems apie studijas Lietuvoje. Finansinė parama jaunimui visuomet svarbi“, – sako T.Machitadzė. Pokalbis su ja – apie Lietuvą ir įspūdžius mūsų šalyje.
– Bakalauro studijas baigėte gimtojoje Gruzijoje, bet magistrą nutarėte tęsti Lietuvoje. Kas paskatino rinktis studijas užsienyje ir kodėl būtent Lietuvoje?
– Studijuodama bakalaurą Gruzijos technikos universitete dalyvavau atrankoje dėl mainų programos KTU ir man pavyko laimėti. Vos atvykusi į universitetą susižavėjau aplinka ir nepriekaištinga studijų kokybe, tad šie veiksniai ir lėmė mano apsisprendimą dėl magistrantūros studijų.
– Kokią specialybę čia studijuojate ir kiek laiko užsibūsite Lietuvoje?
– Studijuoju rinkodaros valdymo magistrą. Šį studijų modulį pasirinkau norėdama pagilinti žinias, kaip valdyti rinkodaros veiklą. Mano mokslai jau eina į pabaigą, birželio pabaigoje grįžtu namo.
– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Lietuvą?
– Čia kitoks klimatas, miestus puošia mums nebūdingas architektūrinis stilius, net ir žmonės kitokie. Man patinka šie skirtumai, nes jei šalys atrodytų panašios, būtų nuobodu.
Labiausiai Lietuvoje mane žavi neapsakomo grožio dangus. Vakarais ir rytais galima gėrėtis pasakiškais vaizdiniais, kai persipynusios spalvos tarsi sukuria danguje peizažus. Gimtojoje Gruzijoje net nepažvelgiu į dangų, bet čia, eidama pasivaikščioti, visuomet užriečiu galvą aukštyn.
– Kokį įspūdį padarė Kaunas?
– Šis miestas man patinka, ypač jo parkai, kurių grožis atsiskleidžia kiekvieną rudenį. Atvykau čia rudenį ir niekaip nenustojau žavėtis sukurta pasaka, kai parkai demonstravo spalvų gamą, o lapai nuguldavo žemę tarsi kilimas.
Kauną laikau gana ramiu miestu, kuriame galėtų jaustis ir aktyvesnis gyvenimo būdas. Jaunimui reikia daugiau veiklos, tad tokios permainos tikrai nepakenktų.
– Ar vietiniai studentai svetingai priima atvykėlius pagal mainų programą?
– Jei ko nors paklausi vietinių studentų, jie visuomet atsakys ir bandys tau padėti. Bet susidraugauti su jais sunku, nes jie per daug uždari. Lietuvių kitoks būdas ir jie į draugystes greitai nesileidžia.
„Grupiokų“ neturiu. Kiekvieną dalyką tenka klausyti vis su kitais studentais, atvykusiais iš Vengrijos, Afrikos, Indijos, Prancūzijos, Vokietijos, Korėjos ir kitų pasaulio šalių. Susidraugauti su kitais užsieniečiais yra gerokai lengviau, nes su jais tenka praleisti daugiau laiko, mus visus vienija bendras bruožas: mes čia – atvykėliai.
– Kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir Gruzijoje?
– Lietuvoje yra kur kas geresnė studijų kokybė nei mano gimtinėje. KTU gaunu daug praktinių žinių, o ne vien tik sausą teoriją iš vadovėlių. Su kitais grupės draugais dalyvavau įvairiuose modeliavimo žaidimuose, atlikome tyrimus apie įmones. Darbas su kitų šalių studentais yra itin dinamiškas ir labai įdomus. Taip pat čia labai draugiški dėstytojai. Teko dalyvauti ir keliose parodose bei pakeliauti su kitais studentais po Lietuvą.
– Kiek lieka laisvo laiko po paskaitų ir kaip atrodo jūsų laisvalaikis?
– Tai priklauso nuo laikotarpio. Semestro pradžioje nebūna daug paskaitų, bet į pabaigą tenka rengti rašto darbus, laikyti egzaminus, tad per užimtumą to laisvo laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Man patinka leisti laisvalaikį su draugais, eiti pasivaikščioti, lankytis muziejuose. Viena iš mano aistrų – keliavimas.
– Gal pramokote lietuvių kalbos?
– Ši kalba gana sudėtinga, bet keletą frazių žinau. Jomis kartais pasinaudoju parduotuvėse arba keliaudama po kitus Lietuvos miestus. Jau aplankiau Klaipėdą, Marijampolę, Vilnių. Kol kas labiausiai man patiko sostinė, ypač jos senamiestis.
– Kokių turite planų po studijų?
– Pasinaudojusi stažuotės programa po studijų išvykstu į Ispaniją, kur ketinu dirbti. Lietuvoje gyvenu jau beveik dvejus metus, man atrodo, kad čia viskas pažįstama: gyvenama vieta, žmonės, netgi oras. Manau, atėjo metas pokyčiams. Čia sugrįžčiau, jeigu nuspręsčiau tęsti doktorantūros studijas KTU, bet kol kas rimtai šios galimybės nesvarstau.
– Kokius pastebėjote ryškiausius kultūrinius skirtumus? Kuo skiriasi gruzinai nuo lietuvių?
– Kone labiausiai mane nustebino tai, kad 18 metų jaunimas palieka tėvų namus ir pradeda savarankišką gyvenimą. Gruzijoje viskas kitaip, mes net skirtingų kartų gyvename tuose pačiuose namuose.
Gruzinai yra labiau atviri, šilčiau bendraujantys ir emocionalesni. Tuo tarpu lietuviai – punktualūs, sąžiningi, labiau atsidavę darbui.
– Ar teko ragauti lietuviškų patiekalų?
– Ragavau ir net ne vieną. Labiausiai man patiko kibinai, kurių skonį prisimenu ligi šiol.
– Ką patartumėte studentams, dar tik galvojantiems apie galimybę studijuoti Lietuvoje?
– Patarčiau ilgai nedvejoti, nes čia jie gaus stipendiją, gerą išsilavinimą, užmegs daugybę naujų pažinčių, išmoks gyventi savarankiškai, patys spręs iškilusius sunkumus. Jie turės puikią galimybę savo gyvenimą nuspalvinti kitomis spalvomis.