Ar atsimenate, kada paskutinį kartą ėjote pas kaimyną skolintis druskos? Ar kada tiesiog paklausėte, kaip jam sekasi? Greičiausiai paskutinį kartą su juo bendravote, kuomet buvote paprašytas pritildyti muziką pirmą valandą nakties.
O štai Kaune netoli Žydų sinagogos (E.Ožeškienės g.) glūdi išskirtinis kiemas. Čia kaimynai vieni kitus pažįsta kaip broliai ir seserys, kadangi jie patys savo rankomis kuria kiemą bei meną jame.
Viso šito nuostabaus reikalo iniciatorius yra jau 11 metų šiame kieme gyvenantis menininkas Vytenis Jakas.
„Gerus penkerius metus žiūrėjau kas čia darosi. Tyrinėjau šitą vietą. Buvo labai keista žiūrėti kaip žmonės taip arti vienas kito gyvena, bet nebendrauja. Jautėsi susvetimėjimo atmosfera. Nežinojau, jog viskas išvirs į tokį dalyką, kas dabar yra. Tiesiog siekiau trumpalaikių pokyčių, jog nebūtų tų šiukšlynų. Būdavo nemalonu nei pačiam eiti, nei draugus atsivesti.
Ten kur dabar yra konteineriai, būdavo baisūs šiukšlynai. Todėl priešais juos nutapiau pro langą žmones stebintį katiną. Tuomet pasijautė, jog erdvė pasikeitė emociškai. Nuo to galbūt ir prasidėjo tas bendravimas su kaimynais, nes daugeliui piešinys patiko“, – „Kiemo galerijos“ pradžią prisiminė Vytenis.
Nuo to laiko jau praėjo ketveri metai ir ilgainiui kieme vienas po kito pradėjo rastis nauji meno eksponatai, o šiandien juos būtų jau sunku visus ir suskaičiuoti.
Viskas, kas yra ant sienų, pasakoja apie mūsų kiemo praeitį. Tai yra įvietinta istorija
Ant sienos „kabantys“ batai, prie namo fasado prikonstruotos malūnas, likimo valiai palikta vonia, įvairiausiomis spalvomis nudažytas suoliukas, ant balkono pakabintas dviratis bei kiti turistų akis traukiantys kūriniai.
„Viskas, kas yra ant sienų, pasakoja apie mūsų kiemo praeitį. Tai yra įvietinta istorija. Anksčiau kieme nebuvo asfalto, stovėdavo tik du automobiliai, augo keturi medžiai, viduryje kiemo veikė fontanas, buvo stalas, kur kaimynai susirinkdavo žaisti stalo žaidimų, gerti rytais kavą. Ir anksčiau žmonių bendravimas buvo visai kitoks. Taip pat kieme buvo nemažai vaikų ir tai labai jaučiasi, nes jie skatindavo bendravimą. Kartais kaimynai gali nebendrauti vieni su kitais, būti susipykę, tačiau vaikai yra toks dalykas, kurie neturi apribojimų ar sienų.
Praeityje kieme netrūko švenčių – vestuvių, Naujųjų metų, Šv. Velykų bei kitų svarbesnių minėjimų. Būdavo ir gedulo akimirkų. Kadangi seniau nebūdavo laidojimo namų, tai velionius tiesiog pašarvodavo kieme. Eidavo vieni pas kitus paguosti. Nuolatos vykdavo betarpiškas žmonių bendravimas, o dabar viso šito dalyko nebėra“, – lyg atsivertęs kiemo istorijos žurnalą pasakoją Vytenis.
Tačiau Vytenis užsibrėžė atgaivinti tai, kas jau atrodė yra praeities dalykas – ryšį su kaimynais.
2014 metais „Nykoka“ festivalio metu jis nutapė „Šventosios trejybės“ paveikslą ant vieno iš namų fasadų su užrašu „Mano Tėvo namuose daug buveinių“.
Ir iš tiesų, kur pasižiūrėsi aplinkui – vieni langai, vienos buveinės. Šitas prasmingas užrašas yra skirtas būtent kiemo gyventojams ir bendrystės svarbai.
„Man nutapius šį paveikslą kaimynai patys susimetė ir nupirko jam apšvietimą. Toks buvo jų indėlis. Todėl šia „Šventosios trejybės“ įžiebimo proga mes surengėme pirmąją „Kiemo šventę“ – išsinešėme stalus, vaišių, pradėjome bendrauti, šnekėtis. Pasirodo daugelis jautė poreikį pasikalbėti tarpusavyje.
Ir šita šventė jau tęsiasi trejus metus, o šiemet ji pirmą kartą iš vieno kiemo išaugo iki dar neregėto masto – prie jos prisijungė visas Kaunas. Minint tarptautinę kaimyno dieną Vytenis su savo draugais pakvietė šią šventę švęsti Laisvės alėjoje ir surengti didžiulį pikniką.
Į Vytenio kvietimą kauniečiai atsiliepė su kaupu. Kaip jis skaičiavo, iš viso Laisvės alėjoje stovėjo apie 80 stalų, o prie jų vidutiniškai po 10 žmonių. Tad visoje šventėje sudalyvavo apie tūkstantis puikia nuotaika ir šypsenomis apsiginklavusių žmonių.
„Šita idėja mano galvoje jau seniai kirbėjo. Teko panašią šventę matyti Belgijoje, Prancūzijoje, kuomet būna užtveriama viena judri gatvė, žmonės išsineša stalus, vaišių ir švenčia. Atrodo taip paprasta, natūralu, faina žiūrėti. Galvojau kodėl pas mus nėra panašių renginių. Juk čia nėra daug kainuojantis dalykas. Ir šita mintis manęs nepaliko ramybėje.
Laukiau tinkamo momento. Manau, prieš 10 metų tai būtų buvę nerealu padaryti. Kaunas buvo gilioje depresijoje. Dabar jaučiasi, jog miestas emociškai atsigauna“, – Kauno pokyčiais džiaugėsi menininkas.
Nors tai buvo vos pirmasis toks renginys, tačiau Vytenis jau dabar neabejoja, kad tai taps gražia Kauno tradicija susiburti kaimynams po Laisvės alėjos liepomis, o Kaunui tapus Europos kultūros sostine tikisi, jog stalų eilė nusidrieks iki pat Santakos parko.
„Lūkesčiai buvo pateisinti visu 220 procentų. Žmonės net neprašyti prisidėjo savo pagalba prie šitos idėjos įgyvendinimo. Šitas dalykas turėtų plėstis ir Kaunas bus pirmas miestas, kuris sau leido pasidaryti tokią kiemų šventę Laisvės alėjoje
Ryšys tarp kaimynų yra pats natūraliausias. Tad būtų gerai, jog kaimynais pasijaustų visas miestas, visi kiemai. Kiekvienas kiemas galėtų būti kažkuo unikalus. Reikia slopinti žmonių susvetimėjimą. Tai yra didžiausia problema ir dėl to mes viską darome. „Kiemų šventė“ nėra kažkokio rekordo siekimas. Tai yra labiau kalba apie dvasinius dalykus“, – renginio prasmę aiškino Vytenis.
Ir kad šita Vytenio formulė veikia supratau su juo pabendravęs vos pusvalandį. Nebuvo nė vieno praeivio, kuris su Vyteniu nepasilabindavo, o vienas vaikinukas nepasidrovėjo paprašyti ir cigaretės. Toks tas Vytenio svajonių kiemas, kurį jis dar tik su kaimynais pradeda kurti.
„Aš pirmiausiai siekiu, kad kaimynas būtų draugu. Kuo geresnis draugas, tuo geresnis kaimynas. Tai nėra paprasta padaryti, bet stengiuosi, jog žmonės, kurių aš anksčiau nepažinojau, taptų mano bendraminčiais, su kuriais galėčiau šį projektą plėsti. Didžiausia laimė, kurią aš patyriau gyvenime buvo „Kiemų šventė“.
Tekstas buvo publikuotas „Happy365“ žurnale „Pliažo knyga“.
