Jau praėjo 140 metų nuo Kauno fortų statybos pradžios, anuomet tai buvo viena didžiausių ir moderniausių tvirtovių Rusijos imperijoje. Fortų požemiai ilgiu nenusileidžia Laisvės alėjai, o sienos – Savanorių prospektui. Anuomet visas miestas buvo apjuostas ne tik fortais, įtvirtintais pylimais, tačiau ir spygliuota viela.
„Per nelegalių migrantų antplūdį prisiminėme, jog kadaise Kaune buvo didžiulis spygliuotos vielos fabrikas, gaminęs tūkstančius tonų vielos, kuria buvo apraizgytos Kauno apylinkės. Kaip anuomet sakydavo – iš miesto ir į miestą joks gyvas sutvėrimas negalėjo patekti. Ir štai dar kita aliuzija atsitiko pandemijos metu – prieš kelerius metus negalėjome įsivaizduoti, jog tai pasikartos ir Kaunas vėl bus izoliuotas, o gatvės užblokuotos“, – teigia Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.
Taigi, net ir dabartinių aktualijų – karo Ukrainoje kontekste, tvirtovė ir fortai arba miestas-tvirtovė išlieka labai aktualūs. Tik tai jau nebe tokie, kokie buvo XIX-ame amžiuje. Šiandien fortas – tai sugebėjimas apsiginti, tai pilietinis pasipriešinimas, civilinė sauga.
„Pats fortiškiausas kaunietis būtų tas, kuris gerai pažįstą savo miestą-tvirtovę. Todėl ir mūsų šio sezono tikslas pažadinti miesto ir rajono gyventojų smalsumą. Tyrinėti, atrasti naujas ir įdomias vietas mieste: fortų požemius, takus upių slėniuose šalia fortų. Pamirštame, kiek upelių, miškų ir juose esančių apkasų, slėptuvių, buvusių tvirtovės blindažų.“
„Dar prieš kelerius metus pradėję organizuoti renginius fortuose, pastebėjome tą nuostabą, kuomet šalia forto gyvenę žmonės pirmą kartą apsilanko jame ir stebisi. O kodėl anksčiau čia nieko nevyko? Juk tokios įdomios, paslaptingos vietos.“
Dar tuomet, kada lietuviškas raštas buvo uždraustas ir spausdintą žodį į Lietuvą nešė knygnešiai, lietuviška spauda klausė: „Kam maskoliai pavertė Kauną į drūtvietę?“
„Jau kiek metų praėjo, kaip maskoliai triūsia apie Kauno apšarvojimą. Išpylė galybes pinigų, nuluptų nuo nuvargusio svieto.“
Ne paslaptis, jog daugelį metų kauniečiai į fortus žiūrėjo kaip į svetimus – rusiškos galybės likučius, kurie simbolizuoja priespaudą ir okupaciją. Net ir sovietmečiu daugeliu fortų naudojosi sovietinė kariuomenė – buvo dislokuoti priešlėktuvinės gynybos daliniai, patalpos buvo naudojamos ir amunicijai – kurui laikyti, taip pat sandėliuoti daržoves.
„Tačiau visuomet norime pateikti Suomenilinnos tvirtovės Suomijoje pavyzdį. Tai tvirtovė, kurią statė švedai, vėliau šeimininkavo rusai. Suomijai paskelbus nepriklausomybę buvo paskelbta, jog ši tvirtovė – nacionalinė pilis, Suomijos tvirtovė“, – sako E.Bagdonas.
Kauno tvirtovė – laisvės tvirtovė, iš Pirmojo pasaulinio karo griuvėsių čia kūrėsi atkurtos Lietuvos laikinoji sostinė. Taigi, iš lietuviško molio nulipdyta ši tvirtovė, reikia tik šilumos ir šie šalti ir drėgni požemiai virsta į bendruomenės susitikimo, aktyvaus laisvalaikio, šiuolaikinės kultūros erdves.
